Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda
Europos Sąjunga, siekdama skatinti bendrą darnią plėtrą, stiprina savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. ES ypač siekia mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus. Ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pertvarkos paveiktoms vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms.
Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174–178straipsniai.
Kontekstas
Sanglaudos politika yra pagrindinė Europos Sąjungos investicijų politikos sritis. Ji teikia naudą visiems ES regionams ir miestams, remia ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, įmonių konkurencingumą, darnų vystymąsi ir aplinkos apsaugą.
Nuo pat Europos bendrijos (dabar Europos Sąjunga) pradžios joje buvo didelių teritorinių ir demografinių skirtumų, kurie galėjo trukdyti integracijai ir plėtrai Europoje. Romos sutartyje (1957m.) buvo nustatyti solidarumo mechanizmai– du fondai: Europos socialinis fondas (ESF) ir Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF, Orientavimo skyrius). 1975m. sukūrus Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), pradėti nagrinėti regioniniai aspektai. 1994m. sukurtas Sanglaudos fondas.
1986m. priėmus Suvestinį Europos aktą Europos bendrijai buvo suteikta kompetencija ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje. 2008m. Lisabonos sutartyje nustatytas trečiasis ES sanglaudos aspektas: teritorinė sanglauda. Šie trys sanglaudos aspektai remiami vykdant sanglaudos politiką ir naudojant struktūrinių fondų lėšas.
Tikslai
Vienas iš pagrindinių ES tikslų– stiprinti savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sąjunga didelę savo veiklos ir biudžeto dalį skiria regionų skirtumams mažinti, ypatingą dėmesį skirdama kaimo vietovėms, pramonės pertvarkos paveiktoms vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms.
ES remia šių tikslų įgyvendinimą naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESF, ERPF, Sanglaudos fondu, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF)) ir Teisingos pertvarkos fondu (TPF).
Europos socialinis fondas, nuo 2021m. vadinamas „Europos socialiniu fondu+“ (ESF+), yra pagrindinė Sąjungos priemonė, kuria remiamos priemonės, kurių tikslas– užkirsti kelią nedarbui ir kovoti su juo, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir skatinti socialinę integraciją darbo rinkoje. Fondas finansuoja iniciatyvas, kuriomis skatinamas aukštas užimtumo lygis, vienodos vyrų ir moterų galimybės, darnus vystymasis ir ekonominė bei socialinė sanglauda.
Europos regioninės plėtros fondas padeda išlyginti pagrindinius ES regionų skirtumus. Fondas remia atsiliekančius regionus ir silpnėjančios pramonės regionų pertvarką.
Sanglaudos fondas teikia finansinę pagalbą projektams, susijusiems su aplinkosauga ir transeuropiniais tinklais transporto infrastruktūros srityje. Šio fondo lėšomis gali naudotis tik tos valstybės narės, kurių bendrosios nacionalinės pajamos, tenkančios vienam gyventojui, yra mažesnės nei 90proc. ES vidurkio.
Teisingos pertvarkos fondas (TPF) yra pagrindinė teritorijų, kurias labiausiai paveikė perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui, rėmimo ir regioninių skirtumų didėjimo prevencijos priemonė. Siekdamas savo tikslo TPF remia investicijas į tokias sritis kaip skaitmeninis junglumas, švarios energijos technologijos, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, pramoninių vietų atkūrimas, darbuotojų perkvalifikavimas ir techninė pagalba.
Siekiant užtikrinti veiksmingą struktūrinių fondų panaudojimą, būtina laikytis šių principų:
- fondai sutelkiami pagal tikslus ir regionus;
- Komisija, valstybės narės ir regioninės valdžios institucijos dirba kartu planuodamos, įgyvendindamos ir stebėdamos fondų panaudojimą;
- parama yra programuojama;
- laikomasi ES ir nacionalinių įnašų papildomumo principo.
Paskirstant Sąjungos sanglaudos politikai skirtus finansinius išteklius atsižvelgiama į šiuos du pagrindinius tikslus:
- investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą– jomis siekiama stiprinti darbo rinką ir regionų ekonomiką;
- Europos teritorinis bendradarbiavimas– juo siekiama remti ES sanglaudą bendradarbiaujant tarpvalstybiniu, tarptautiniu ir tarpregioniniu lygmenimis.
ES sanglaudos politika 2021–2027m. laikotarpiu
2021–2027m. laikotarpiu ES finansavimas teikiamas iš dviejų šaltinių: vadinamosios klasikinės daugiametės finansinės programos (DFP), kurioje nustatytos didžiausios ES metinių išlaidų sumos, ir priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) – nepaprastosios ekonomikos gaivinimo iniciatyvos, kuria siekiama padėti valstybėms narėms atsigauti po COVID-19 pandemijos. Sanglaudos politika bus finansuojama pagal DFP, o kai kuriais atvejais – pagal NGEU.
Sanglaudos politikos tikslui „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą“ skiriami ištekliai iš viso sudarys 322,3mlrd.EUR (2018m. kainomis, t.y. pagal valiutos vertę 2018m.) ir bus paskirstyti taip:
- 202,3mlrd.EUR– mažiau išsivysčiusiems regionams;
- 47,8mlrd. EUR – pertvarką vykdantiems regionams;
- 27,2mlrd.EUR– labiau išsivysčiusiems regionams;
- daugiau kaip 42,6mlrd.EUR bus skirta iš Sanglaudos fondo remiamoms valstybėms narėms (iš jų 10mlrd.EUR bus išleista Europos infrastruktūros tinklų priemonei);
- 1928mln. EUR– kaip papildomas finansavimas atokiausiems regionams;
- 500mln.EUR– tarpregioninėms investicijoms į inovacijas.
Tikslui „Europos teritorinis bendradarbiavimas“ (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai iš viso sudarys 8050mln.EUR ir bus paskirstyti taip:
- 5812mln.EUR – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui jūrų ir sausumos klausimais;
- 1466mln.EUR – tarptautiniam bendradarbiavimui;
- 490mln. EUR – tarpregioniniam bendradarbiavimui;
- 281mln. EUR – atokiausių regionų bendradarbiavimui.
Naujojo TPF, iš kurio remiamos perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui labiausiai paveiktos teritorijos ir kurio tikslas yra neleisti didėti regioniniams skirtumams, biudžetas sieks 17,5mlrd. EUR. Šiam biudžetui 7,5mlrd. EUR bus skirta iš DFP, o papildomi 10mlrd. EUR – iš NGEU.
2020m. gruodžio mėn. priimta dar viena nauja priemonė – „ReactEU“. Ji papildys 2014–2020m. sanglaudos programas ir prisidės prie 2021–2027m. sanglaudos politikos asignavimų. Pagal „ReactEU“ bus remiami svarbiausi sektoriai, siekiant padėti jiems tinkamai atsigauti po COVID-19 krizės. Šiai priemonei bus skirta (iki 2023m.) 47,5mlrd.EUR.
2021–2027m. laikotarpiu pagal sanglaudos politiką buvo apibrėžti penki ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF politikos tikslai:
- pažangesnė Europa– novatoriška ir pažangi ekonomikos pertvarka;
- žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa;
- geriau sujungta Europa – judumas ir regionų IRT jungtys;
- socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;
- piliečiams artimesnė Europa– tvari ir integruota miestų, kaimų ir pakrančių rajonų plėtra ir vietos iniciatyvos.
Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytos taisyklės, kurių reikia laikytis naudojant šias lėšas. 2022m. spalio mėn. reglamentas buvo iš dalies siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms ir regionams naudotis sanglaudos politikos ištekliais ir padidinti jų lankstumą remiant priemones, kuriomis sprendžiamos migracijos problemos, kylančios dėl Rusijos karinės agresijos, nustatytas pagal 2014–2020m. ir 2021–2027m. programas.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas atlieka labai aktyvų vaidmenį remdamas ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimą. Teisės aktai, susiję su sanglaudos politika ir struktūriniais fondais, rengiami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kuriai vykstant Parlamentas ir Taryba turi vienodas teises.
Parlamentas aktyviai dalyvavo derybose dėl 2021–2027m. sanglaudos politikos reformos. Vykdant šią reformą apibrėžti būsimų ES veiksmų, skirtų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai sustiprinti, prioritetai ir priemonės. Parlamentas ryžtingai rėmė pasiūlymus dėl plataus masto veiksmingos sanglaudos politikos, kuriai taip pat reikia skirti pakankamai finansinių išteklių.
Parlamentas taip pat aiškiai pritarė sanglaudos politikos naudojimui kovojant su klimato kaita, pavyzdžiui, savo . Parlamentas ragino didinti žaliųjų ir mėlynųjų investicijų naudojimą įgyvendinant sanglaudos politiką ir ragino užtikrinti didesnę sąveiką tarp įvairių finansavimo šaltinių ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Be to, 2023m. gegužės 9d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Sanglaudos politikos vaidmens sprendžiant daugialypes aplinkos problemas Viduržemio jūros baseine. Jis siūlo naudoti sanglaudos lėšas investicijoms į technologijas ir infrastruktūrą, specialiai sukurtą medžiagoms iš galutinių atliekų regeneruoti, siekiant skatinti žiedinę ekonomiką, ir apriboti bei valdyti didėjančią taršą plastiku ir buitinėmis atliekomis.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Regioninės plėtros komiteto interneto svetainėje.
Kelly Schwarz