Ϸվ

1994m. įsteigtas Sanglaudos fondas teikia finansavimą aplinkos ir transeuropinio tinklo projektams valstybėse narėse, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui sudaro mažiau nei 90proc. ES vidurkio.

Teisinis pagrindas

(SESV) 177straipsnis (ypač antra jo dalis).

Tikslai

Sanglaudos fondas buvo įsteigtas siekiant stiprinti Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kad būtų skatinamas darnus vystymasis. 2021–2020m. programavimo laikotarpiu parama teikiama:

  • investicijoms aplinkos srityje, įskaitant su tvariu vystymusi ir energetika susijusias sritis, kurios turi aplinkosauginės naudos;
  • transeuropiniams tinklams transporto infrastruktūros srityje (TEN-T);
  • techninei pagalbai.

Vykdant projektus, kuriais siekiama ES aplinkos apsaugos tikslų, Sanglaudos fondo pagalba taip pat gali būti skiriama su darniu vystymusi susijusioms sritims, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sričiai, o transeuropiniams tinklams nepriklausančiame transporto sektoriuje– geležinkelio, vidaus vandens kelių, jūrų transportui, skirtingų transporto rūšių sistemoms bei jų sąveikumui, kelių, jūrų ir oro eismo valdymui, ekologiškam miesto ir viešajam transportui.

Iš Sanglaudos fondo finansuojamos , už kurias Europos Komisija ir valstybių narių nacionalinės bei regioninės valdžios institucijos. Valstybės narės pasirenka, kurie bus finansuojami, ir yra atsakingos už jų kasdienį valdymą. Lėšų naudojimo taisyklės nustatytos Bendrųjų nuostatų reglamente.

Reikalavimus atitinkančios šalys

Sanglaudos fondas skirtas valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui sudaro mažiau nei 90proc. ES vidurkio. 2021–2027m. programavimo laikotarpiu Sanglaudos fondas teikia paramą 15valstybių narių: Bulgarijai, Kroatijai, Kiprui, Č쾱Ჹi, Estijai, Graikijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Maltai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai ir DZėԾᲹi.

Biudžetas ir finansinės taisyklės

2021–2027m. Sanglaudos fondo taisyklės nustatytos dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo. Jis rems projektus pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, daugiausia su aplinkos ir transporto infrastruktūra susijusius projektus, įskaitant transeuropinius tinklus (TEN-T).

Reglamente išlaikomas ES sanglaudos politikos paramos telkimas pagal temas. Sanglaudos fondo lėšomis bus remiami du konkretūs tikslai: žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir žiedinė ekonomika (2politikos tikslas (PT)) ir labiau sujungta Europa (3PT).

Sanglaudos politikoje nustatytas veiksmų, kurie 2021–2027m. laikotarpiu negali būti remiami iš Sanglaudos fondo, sąrašas. Jis apima atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimą arba statybą, oro uostų infrastruktūrą (išskyrus atokiausiuose regionuose) ir kai kurias atliekų tvarkymo operacijas (pvz., sąvartynus). Be to, Sanglaudos fondo lėšomis neleidžiama remti investicijų į būstų sektorių, nebent jos būtų susijusios su energijos vartojimo efektyvumo ar atsinaujinančiosios energijos naudojimo skatinimu.

2021–2027m. laikotarpiu Europos Sąjunga Sanglaudos fondui skirs 42,6mlrd. EUR (2018m. kainomis, t.y. pagal valiutos vertę 2018m.), įskaitant 10mlrd. EUR Europos infrastruktūros tinklų priemonei – ES finansavimo programai, kuria remiama transeuropinės infrastruktūros plėtra tokiose srityse kaip transportas, energetika ir skaitmeninės paslaugos. Bendro finansavimo norma gali siekti iki 85proc. projektų vertės.

Tikimasi, kad 37proc. visų Sanglaudos fondo finansinių asignavimų bus skirta ES klimato tikslams įgyvendinti.

2021–2027m. Sanglaudos fondo asignavimai kiekvienai valstybei narei yra tokie:

Valstybė narė Biudžetas (mln.EUR)
Bulgarija 1467
Č쾱Ჹ 7389
Estija 952
Graikija 3508
Kroatija 1372
Kipras 207
Latvija 1204
Lietuva 1645
Vengrija 3015
Мٲ 192
Lenkija 10750
Portugalija 3946
Rumunija 4094
DZėԾᲹ 834
Slovakija 1868
Iš viso 42556*

* Įskaitant techninę pagalbą (114mln. EUR).

Šaltinis: Europos Komisija, 2018m. kainomis.

Europos Parlamento vaidmuo

Rengiant reglamentus, kuriais nustatoma nauja sanglaudos politika 2021–2027m. laikotarpiu, laikytasi įprastos teisėkūros procedūros, todėl Parlamentas turėjo visapusiškas teises siūlyti pakeitimus. Tai sudarė galimybę Parlamentui pasiekti, kad pasiūlytos taisyklės būtų lankstesnės ir labiau pritaikytos valstybių narių poreikiams.

Savo Parlamentas pažymėjo, kad COVID-19 pandemija buvo pagrindinė derybų dėl sanglaudos politikos vėlavimo priežastis ir dėl to vėliau buvo vėluojama priimti 2021–2027m. finansavimo laikotarpio teisės aktus. Parlamentas primygtinai ragino Komisiją pateikti nenumatytų atvejų planą, kad būtų sprendžiamos galimos nepakankamo lėšų panaudojimo problemos dėl vėlyvos programų pradžios, baiminantis biudžeto sumažinimo ateinančiu programavimo laikotarpiu. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad vėlavimas įgyvendinti 2021–2027m. sanglaudos politiką trukdo valstybėms narėms reaguoti į krizes, įskaitant Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Regioninės plėtros komiteto interneto svetainėje.

Kelly Schwarz