Darbo jėgos migracija: darbo galimybių ES gerinimas

Sužinokite apie skirtingus darbo leidimus ne ES piliečiams ir kaip ES juos peržiūri, siekdama sustiprinti legalią darbo jėgos migraciją.

Europa susiduria su demografiniais pokyčiais – sparčiai senstančia visuomene ir mažu gimstamumu. Manoma, kad iki 2050 m. garbaus amžiaus žmonės sudarys apie trečdalį ES gyventojų. Tai turės didelių socialinių ir ekonominių pasekmių, įskaitant padidėjusį sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikį, mažesnį našumą ir didesnes viešąsias išlaidas.


Norėdama padėti spręsti šiuos iššūkius, Europos Sąjunga skatina legalią migraciją, taip spręsdama darbo jėgos trūkumo problemą, užpildyti įgūdžių spragas ir paskatinti ekonomikos augimą.


Panagrinėkime keletą teisinių būdų patekti į ES darbo rinką ir ką Europos Parlamentas daro, kad kai kuriuos iš jų patobulintų.


Sužinokite daugiau apie ES veiksmus migracijos ir prieglobsčio srityje.


ES mėlynoji kortelė: būdas pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus

ES mėlynoji kortelė – tai leidimas ne ES piliečiams dirbti ir gyventi ES šalyje, jei jie turi išsilavinimą ar jam prilygintiną kvalifikaciją ir darbo pasiūlymą, atitinkantį minimalią darbo užmokesčio ribą.


Pataisytos taisyklės įsigalios iki 2023 m. pabaigos, numatant minimalų šešių mėnesių darbo pasiūlymo laikotarpį ir sumažinant atlyginimo ribą iki ne mažiau kaip 100 proc. vidutinio metinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių darbo šalyje.


Ši kortelė galioja visose ES šalyse, išskyrus Daniją ir Airiją.


Daugiau apie ES mėlynąją kortelę ir jos reformą.


Vienas leidimas: laikinas ir konkrečiai šaliai skirtas darbo leidimas

Tiems, kurie neatitinka ES mėlynosios kortelės reikalavimų, yra galimybė gauti vieną leidimą dirbti ir gyventi ES šalyje.


Tai leidimas dirbti ir gyventi, kurį iki dvejų metų išduoda ES šalis, kurioje dirbs ir gyvens ne ES pilietis.


2024 m. sausį Parlamentas ir Taryba sutarė dėl 2011 m. Vieno leidimo direktyvos pakeitimų, siekiant greičiau teikti leidimus. Paraiškų teikimo procesą siūloma sutrumpinti iki 90 dienų.

Leidimas nebebus susietas su konkrečiu darbdaviu, leis darbuotojams keisti darbą, palengvins darbo jėgos derinimą ir sumažins darbuotojo pažeidžiamumą dėl išnaudojimo. Netekus darbo, darbuotojai, turintys leidimą dirbti trumpiau nei dvejus metus, galės išlaikyti šį leidimą iki 3 mėnesių, o tie, kurie turi leidimą dirbti ilgiau nei dvejus metus, galės jį išlaikyti iki 6 mėnesių.

Nacionalinėms institucijoms bus leista nustatyti minimalų laikotarpį, kurį leidimo turėtojas turės dirbti pirmojoje darbo vietoje, kad gautų leidimą pakeisti darbdavį.

Kai susitarimas bus oficialiai patvirtintas, ES šalys turės dvejus metus nuo taisyklių įsigaliojimo jas įtraukti į savo nacionalinius teisės aktus. Šis įstatymas netaikomas Danijoje ir Airijoje.


Kam yra skirtas šis leidimas?

Jis taikomas beveik visiems ne ES darbuotojams ir jų šeimoms. Tačiau pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai, laivų darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys negali kreiptis dėl vieno leidimo.

Skaityite daugiau apie peržiūrėtą direktyvą dėl vieno leidimo.


ES ilgalaikio gyventojo statusas

ES ilgalaikio gyventojo statusas leidžia ne ES piliečiams, kurie teisėtai gyveno ES penkerius metus iš eilės, likti ir dirbti ES neribotą laiką. Jis buvo pristatytas 2003 m. kaip priemonė, skatinanti ne ES piliečių integraciją. Gavęs leidimą, asmuo gali judėti ir dirbti ES.

Norėdami gauti ES ilgalaikio gyventojo statusą, ne ES piliečiai turi įrodyti, kad jie gali finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą. Pateikus prašymą, nacionalinės valdžios institucijos sprendimą turi priimti per 6 mėnesius. Paraiška gali būti atmesta dėl priežasčių, susijusių su saugumu ar viešąja tvarka, bet ne dėl ekonominių priežasčių.

Jei prašymas bus patenkintas, ne ES piliečiui bus išduotas penkerių metų leidimas gyventi šalyje, kuris bus automatiškai pratęsiamas. Šie ilgalaikiai gyventojai, kaip ir šalies piliečiai, turi teisę į vienodą elgesį tokiose srityse kaip užimtumas, švietimas ir socialinė apsauga.

netaikomi Danijoje ir Airijoje.


Migrantų kvalifikacijų pripažinimas ES

2019 m. maždaug 48 proc. aukštos kvalifikacijos migrantų dirbo žemos arba vidutinės kvalifikacijos darbus, palyginti su tik 20 proc. ES piliečių. Labiausiai paplitęs darbas yra valytojas arba namų ūkio pagalbininkas, o apie darbo jėgos trūkumą praneša 62 proc. kompiuterių programavimo įmonių ir 43 proc. statybos įmonių.

2021 m. rezoliucijoje EP nariai paragino nustatyti ES taisykles, pagal kurias būtų greičiau, teisingiau ir racionaliau pripažįstama darbuotojų migrantų kvalifikacija visoje ES.

2023 m. lapkritį , kurioje teigiama, kad šalys turėtų stengtis sumažinti kliūtis, trukdančias pripažinti įgūdžius ir kvalifikacijas, dėl kurių žmonėms sunku legaliai migruoti į konkrečią šalį.


Daugiau apie migraciją: