PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl tvaraus Ukrainos atstatymo ir integravimo į Euroatlantinę bendruomenę
12.6.2023-()
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį
Michael Gahler, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Željana Zovko, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Siegfried Mureşan, Jerzy Buzek, Isabel Wiseler‑Lima, Traian Băsescu, Vladimír Bilčík, Gheorghe Falcă, Tomasz Frankowski, Sunčana Glavak, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, David Lega, Miriam Lexmann, Antonio López‑Istúriz White, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Aušra Maldeikienė, Lukas Mandl, Liudas Mažylis, Dace Melbārde, Gheorghe‑Vlad Nistor, Janina Ochojska, Radosław Sikorski, Michaela Šojdrová, Eugen Tomac, Inese Vaidere, Tom Vandenkendelaere, Tomáš Zdechovský, Milan Zver,
PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijosRC-B9-0270/2023
9‑0275/2023
Europos Parlamento rezoliucija dėl tvaraus Ukrainos atstatymo ir integracijos į Euroatlantinę bendruomenę
()
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir dėl Rusijos, ypač po 2022m. vasariomėn. Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą eskalacijos,
–atsižvelgdamas į 2008m. balandžio 3d. NATO Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,
–atsižvelgdamas į 2014m. pasirašytą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą[1] ir susijusią ES ir Ukrainos išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę,
–atsižvelgdamas į 2022m. vasario 28d. Ukrainos pateiktą paraišką dėl narystės ES ir į tai, kad 2022m. birželio 23d. Europos Vadovų Taryba suteikė Ukrainai šalies kandidatės statusą, remdamasi teigiamu Komisijos vertinimu ir atsižvelgdama į Parlamento pareikštas nuomones,
–atsižvelgdamas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą, pasakytą jo vizito Parlamente 2023m. vasario 9d. metu,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A.kadangi NATO Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje sąjungininkai palankiai įvertino Ukrainos Euroatlantinės partnerystės siekius ir sutiko, kad ji taptų NATO nare;
B.kadangi nuo 2022m. vasario 24d. Rusija vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą; kadangi šis agresijos karas yra akivaizdus ir šiurkštus JT Chartijos ir pagrindinių tarptautinės teisės principų pažeidimas; kadangi Ukraina kenčia nuo Rusijos agresijos nuo tada, kai 2013m. lapkričiomėn. prasidėjo protestai prieš tuometinio jos prezidento sprendimą sustabdyti ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo pasirašymą; kadangi Rusijos veiksmai Ukrainoje per pastaruosius 16 mėnesių toliau kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje ir visame pasaulyje;
C.kadangi dabar Ukraina yra pripažinta kandidate tapti ES nare ir gavo didžiulę Europos Sąjungos paramą visose srityse, įskaitant precedento neturinčią karinę paramą; kadangi nuo 2022m. vasariomėn. bendra ES, jos valstybių narių ir Europos finansų įstaigų Ukrainai pažadėta pagalba, įskaitant karinę pagalbą, sudaro mažiausiai 70mlrd.EUR;
D.kadangi Rusijos agresijos karas yra didžiausias karinis konfliktas Europos žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir atspindi didėjantį konfliktą tarp autoritarizmo ir demokratijos;
E.kadangi kiekviename NATO plėtros etape buvo laikomasi principo, kad jis turėtų suteikti naudos esamų narių saugumui; kadangi Rusijos karinio atsako grėsmė anksčiau neskatino rimtų diskusijų apie Ukrainos narystę NATO; kadangi Paryžiaus chartija, Budapešto memorandumas, 1997m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis ir tai, kad 2008m. Bukarešte vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo priimtas sprendimas dėl Ukrainos narystės, neužkirto kelio Rusijos agresijai prieš Ukrainą;
F.kadangi Ukrainos dydžio pilkoji saugumo zona tarp Rusijos ir Vakarų keltų nuolatinę pagundą nereformuotai revizionistinei Rusijai, panašiai kaip 1952m. Stalino pateiktas pasiūlymas dėl vieningos ir neutralios Vokietijos tarp NATO narių ir Rytų bloko;
G.kadangi artėjančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje lieposmėn. turės būti sprendžiamas klausimas, kaip imtis tolesnių veiksmų, susijusių su 2008m. Bukarešte paskelbtu paramos Ukrainos narystei pareiškimu, atsižvelgiant į tebesitęsiančią Rusijos agresiją ir kaip geriausiai užkirsti kelią tokios agresijos pasikartojimui pasibaigus karui;
H.kadangi 2023m. sausio 26d. pradėjo veikti tarpžinybinė paramos Ukrainai teikėjų koordinavimo platforma, kurioje dalyvauja aukšto lygio pareigūnai iš Ukrainos, ES, Didžiojo septyneto šalys ir tarptautinių finansų įstaigos, pvz., Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas; kadangi šios platformos tikslas– veikti kaip katalizatorius, sutelkiant tarptautinius įsipareigojimus, reikalingus Ukrainos poreikiams patenkinti, ir skatinant glaudesnį koordinavimą siekiant padėti patenkinti poreikius vietoje;
I.kadangi, remiantis skubiu žalos ir poreikių įvertinimu[2], praėjus vieneriems metams nuo plataus masto invazijos pradžios, tiesioginė žala pastatams ir infrastruktūrai Ukrainoje siekė daugiau kaip 135mlrd. JAV dolerių, o labiausiai nukentėjo būstas, transportas, energetika ir prekyba bei pramonė; kadangi ši žala daugiausia daroma pasienio srityse; kadangi apskaičiuota, kad rekonstrukcijos ir atkūrimo išlaidos sudaro 411mlrd. JAV dolerių;
J.kadangi 2022m. Lugane, Berlyne ir Paryžiuje įvyko kelios konferencijos Ukrainos atkūrimo klausimais, o 2023m. lieposmėn. Londone bus surengta dar viena konferencija, kurioje dalyvaus Ukrainos valdžios institucijos, būsimi paramos teikėjai, tarptautinės organizacijos ir Ukrainą remiančios šalys, kad būtų išsamiai aptarta pagalba, kuri bus teikiama jos atkūrimui; kadangi Ukrainos vyriausybė pateikė nacionalinę atkūrimo programą, kuri bus būsimų atstatymo veiksmų planas; kadangi 2023m. Ukrainos verslo susitarimas bus pristatytas artėjančioje konferencijoje atkūrimo klausimais Londone ir suteiks pirmaujančioms tarptautinėms įmonėms platformą išreikšti savo paramą Ukrainos atsigavimui ir jos siekiui modernizuoti, sukurti atsparią ir lanksčią ekonomiką bei po karo tapti stipresne ir labiau klestinčia valstybe;
K.kadangi 2023m. birželio 6d. per teroro aktą buvo tyčia susprogdinta Kachovkos užtvanka, esanti Dniepro upėje, Rusijos okupuotoje ir kontroliuojamoje Chersono srities teritorijoje pietų Ukrainoje; kadangi buvo žinoma, kad užtvanka buvo užminuota; kadangi dėl sprogimo užtvanka buvo masiškai pažeista, per ją tekantis vanduo užtvindė upę ir sukėlė potvynius pasroviui Chersono kryptimi; kadangi dėl užtvankos griūties teko evakuoti tūkstančius vietos civilių gyventojų, buvo sugriauta infrastruktūra, namai ir žuvo laukinė gyvūnija, vandentiekis buvo užterštas pramoninėmis cheminėmis medžiagomis ir iš hidroelektrinės nutekėjusia nafta, taip pat buvo išmestos sausumos minos, kurios kelia grėsmę gelbėtojų ir evakuotų asmenų gyvybei; kadangi nusausinus užtvankos rezervuarą liks 584000 hektarų nelaistomų žemės plotų, derlingos žemės, kurioje prieš karą buvo užauginama apie 4mln. tonų grūdų ir aliejinių augalų; kadangi iš šio didžiulio rezervuaro vanduo tiekiamas bendruomenėms, esančioms aukščiau upės, taip pat tiekiamas aušinimo vanduo Zaporižios atominei elektrinei;
1.dar kartą patvirtina savo nepalaužiamą solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir vadovybe bei pakartoja, kad remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų;
2.dar kartą pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia Rusijos neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat Baltarusijos dalyvavimą jame; reikalauja, kad Rusija ir jos įgaliotinių pajėgos nutrauktų visus karinius veiksmus, ypač išpuolius prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, ir kad Rusija atitrauktų visas karines pajėgas, įgaliotinius ir karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, nutrauktų priverstinį Ukrainos civilių gyventojų deportavimą ir paleistų visus sulaikytus ukrainiečius;
3.pabrėžia, kad pagrindinis Ukrainos tikslas yra laimėti karą prieš Rusiją, t.y. išvyti visas Rusijos pajėgas, patikėtinius ir sąjungininkus iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos; mano, kad šis tikslas gali būti pasiektas tik be jokių išimčių užtikrinus nuolatinį, nepertraukiamą ir nuolat didinamą visų rūšių ginklų tiekimą Ukrainai;
4.smerkia Rusijos Federaciją dėl tyčinio Kachovkos užtvankos susprogdinimo, dėl kurio kilo ekologinė ir humanitarinė katastrofa ir kuris taip pat yra tarptautinės teisės, ypač tarptautinės humanitarinės teisės, pažeidimas; primena, kad išpuoliai prieš ypatingos svarbos civilinę infrastruktūrą gali prilygti karo nusikaltimams; pakartoja, kad visi už tokius karo nusikaltimus, įskaitant užtvankos susprogdinimą, atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn pagal tarptautinę teisę; ragina Komisiją ir Ukrainos tarptautinius partnerius suteikti visą būtiniausią pagalbą, kurios nedelsiant prireiktų užtvindytoje teritorijoje, visų pirma įrangą ir mechanizmus, skirtus pagalbai, geriamąjį vandenį ir maistą; palankiai vertina tai, kad buvo pradėtas greitai taikyti ES civilinės saugos mechanizmas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kachovkos užtvankos sunaikinimas taip pat gali kelti pavojų Zaporižios atominės elektrinės saugumui, o tai kelia didelę radiacinės avarijos grėsmę Europoje;
5.ragina įsteigti specialią tarptautinę stebėsenos misiją, kuri užfiksuotų Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes aplinkai, siekiant nustatyti pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima gauti konkrečią kompensaciją iš Rusijos;
6.dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą užtikrinti, kad Ukraina taptų ES nare; dar kartą ragina užtikrinti novatorišką, papildomumu grindžiamą ir lanksčią sąveiką tarp vykdomo darbo, susijusio su galiojančio asociacijos susitarimo įgyvendinimu, ir stojimo derybų proceso, taip sudarant sąlygas Ukrainai palaipsniui integruotis į ES bendrąją rinką ir sektorių programas, įskaitant galimybę gauti ES lėšų atitinkamose srityse, kad Ukrainiečiai galėtų pasinaudoti stojimo teikiama nauda viso proceso metu, o ne tik jam pasibaigus;
7.atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad remia Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą; tikisi teigiamos Komisijos rekomendacijos po to, kai bus įvykdyti septyni Komisijos nuomonėje dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės ES[3] nurodyti veiksmai, dėl kurių šiais metais galėtų būti pradėtos stojimo derybos ir per tą patį laikotarpį bus surengta tarpvyriausybinė konferencija; dar kartą patvirtina, kad svarbu pradėti stojimo derybas kaip gaires Ukrainai, kaip garantiją, kad jos integracija į ES ir toliau bus nuolat vykdoma, ir kaip būdą išlaikyti šio proceso pagreitį; mano, kad Ukrainos narystė ES yra geostrateginė investicija į vieningą ir stiprią Europą ir prilygsta lyderystės, ryžto ir vizijos demonstravimui; primena, kad sėkminga Ukrainos integracija į ES taip pat galėtų turėti didelį poveikį Rusijoje, galimai atverdama kelią demokratinėms reformoms;
8.pabrėžia, kad stojimas į ES turi vykti pagal Europos Sąjungos sutarties 49straipsnį, laikantis atitinkamų procedūrų ir priklausomai nuo nustatytų kriterijų, visų pirma vadinamųjų Kopenhagos kriterijų dėl narystės ES, vykdymo, ir kad stojimas ir toliau yra pasiekimais grindžiamas procesas, kuriam vykdyti reikia priimti ir įgyvendinti atitinkamas reformas, visų pirma demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, rinkos ekonomikos ir Sąjungos acquis įgyvendinimo srityse;
9.pabrėžia, kad išminavimas ir nesprogusių standartinių sprogmenų (NSS) šalinimas yra būtinos sąlygos Ukrainos atstatymui, įskaitant jos žemės ūkio gamybos atkūrimą, kuris yra gyvybiškai svarbus šalies ekonomikai ir regiono bei pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui; pabrėžia, kad tam reikia nustatyti užterštą žemę atliekant veiksmingus tyrimus; primena, kad trečdalis Ukrainos teritorijos šiuo metu užteršta minomis ir NSS; pabrėžia, kad dėl tebesitęsiančio konflikto dabartinės išminavimo ir šalinimo pastangos neapima šios veiklos poreikio; pabrėžia, kad reikia paspartinti NSS išminavimą ir šalinimą, kad būtų galima suteikti reikiamą pagalbą toms šalies dalims, kurios labiausiai nukentėjo nuo Rusijos agresijos; pabrėžia, kad reikia spręsti nepakankamo darbuotojų skaičiaus problemą investuojant į išminavimo darbuotojų įdarbinimą ir mokymą; pabrėžia, kad šioms pastangoms reikės visapusiško ilgalaikio finansavimo, kuris taip pat apimtų neatidėliotinus kovinio ir humanitarinio išminavimo poreikius;
10.pabrėžia, kad visų pirma reikia parengti visapusišką gaivinimo priemonių rinkinį Ukrainai, kuriame ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas šaliai reikalingai neatidėliotinai, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio pagalbai, atstatymui ir atsigavimui, taip pat tolesnei pagalbai stiprinant ekonomikos augimą pasibaigus karui; ragina gaivinimo priemonių rinkinį remti patikimu ir tinkamu ES finansavimu, atitinkančiu poreikius, ir laukia Komisijos pasiūlymų dėl dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros ir dėl Ukrainos atstatymo pastangų finansavimo ateinančiais metais pasitelkiant Ukrainos atstatymo priemonę, kai tik ji bus sukurta; primena, kad vienas iš neatidėliotinų poreikių yra atstatyti svarbiausią infrastruktūrą, pavyzdžiui, vandens ir elektros tinklus, mokyklas ir ligonines labiausiai nukentėjusiuose regionuose;
11.pabrėžia, kad svarbu susieti Ukrainai skirtą gaivinimo priemonių rinkinį su šalies pasirengimu narystei ES ir vykdomomis vidaus reformomis; pakartoja, kad sugriauta infrastruktūra ir pramoniniai pajėgumai turėtų būti atstatyti laikantis principo „atkurti geriau, nei buvo“, kuriuo siekiama skatinti anglies dioksido neišskiriančią ir skaitmeninę ekonomiką;
12.pabrėžia tinkamo įgyvendinimo vietos lygmeniu svarbą, kad būtų galima administruoti didelio masto ir ilgalaikius atstatymo projektus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamus Ukrainos administracinius gebėjimus ir tarptautinius ekspertus, visų pirma iš ES, kad jie galėtų administruoti atstatymo projektus;
13.atkreipia dėmesį į precedento neturintį būsimų atstatymo pastangų mastą ir finansavimo dydį, kurios reikės; primena, kad reikia griežtų sąlygų ir aiškių sprendimų priėmimo, konkursų ir sutarčių sudarymo procedūrų; pabrėžia skaidrios valdymo struktūros, atskaitomybės, patikimo finansų valdymo ir veiksmingo stebėsenos mechanizmo svarbą; pataria pasisemti įkvėpimo iš specialių atstatymo agentūrų, kurios racionalizavo ir koordinavo atstatymo pastangas, kaip Europos rekonstrukcijos agentūros Vakarų Balkanuose atveju;
14.primena, kad gaivinimo priemonių rinkinio įgyvendinimui turėtų kartu vadovauti ES, tarptautinės finansų įstaigos ir bendraminčiai partneriai, aktyviai dalyvaujant Didžiajam septynetui; palankiai vertina tai, kad sukurta tarpžinybinė paramos Ukrainai teikėjų koordinavimo platforma, kuri yra tarptautinio bendradarbiavimo ir koordinavimo priemonė siekiant remti atstatymo pastangas; pabrėžia, kad Europos Parlamentas turi dalyvauti kaip stebėtojas; pabrėžia paramos teikėjų ir Ukrainos gero koordinavimo ir darbo pasidalijimo svarbą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visišką Ukrainos atsakomybę už atstatymo procesą, aktyviai įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos valdžios institucijas;
15.primygtinai rekomenduoja, kad Ukrainos vietos savivaldos atstovai turėtų didelę įtaką rengiant atkūrimo priemones; rekomenduoja nustatyti aiškų ir skaidrų Ukrainos pilietinės visuomenės įtraukimo į pagrindinius sprendimų priėmimo procesus mechanizmą ir ragina toliau remti pilietinę visuomenę;
16.ragina Ukrainos vyriausybę toliau stiprinti vietos savivaldą, kurios reforma sulaukė didelio nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo, ir įtvirtinti decentralizacijos reformos sėkmę bendroje Ukrainos pertvarkymo, atgaivinimo ir atstatymo procesų struktūroje;
17.pabrėžia aplinkos ir skaidrumo sąlygų svarbą atstatymo veiksmams; primygtinai ragina įgyvendinti svarbiausias aplinkosaugos reformas, taip pat nustatyti veiksmingas aplinkos apsaugos priemones, kurios turi būti taikomos Ukrainos atstatymo metu; pabrėžia, kad būsimuose atstatymo projektuose reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimus; primena prieštaringai vertinamą Svydovecio slidinėjimo kurorto projektą, pagal kurį Karpatų kalnų masyve būtų sunaikinta apie 1500 hektarų pirmykščių ir senųjų miškų;
18.įspėja, kad būsimos atstatymo pastangos neturėtų būti naudojamos siekiant iš dalies pakeisti teisės aktus taip, kad jie būtų naudingi tam tikriems asmeniniams interesams vienodų sąlygų ir skaidrumo sąskaita, pvz., įstatymo Nr.5655 dėl miesto plėtros projekto atveju;
19.prašo Komisijos atlikti poveikio vertinimą, kaip veiksmingai sankcijos kliudė Rusijos karo veiksmams ir sankcijų apėjimui; primena, kad ribojamųjų priemonių pažeidimas buvo įtrauktas į ES nusikalstamų veikų sąrašą;
20.ragina ES, valstybes nares ir jų sąjungininkus sustiprinti jau įvestų sankcijų veiksmingumą, imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiems bandymams apeiti šias sankcijas ir parengti antrinių sankcijų mechanizmą, kuris pašalintų bet kokias spragas; smerkia tas šalis, kurios padeda Rusijai išvengti įvestų sankcijų poveikio, ir ragina ES griežtai persekioti bendroves, asociacijas ir asmenis, kurie dalyvauja apeinant sankcijas;
21.ragina Komisiją bendradarbiauti su Taryba ir Parlamentu, kaip teisės aktų leidėjais, siekiant užbaigti teisinį režimą, pagal kurį būtų galima konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos turtą, įskaitant Rusijos centrinio banko turtą, ir jį naudoti sprendžiant įvairias Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes, įskaitant šalies atstatymą ir kompensacijas nukentėjusiesiems; pabrėžia savo įsitikinimą, kad pasibaigus karui Rusija turi būti įpareigota sumokėti jai paskirtas reparacijas, siekiant užtikrinti, kad ji reikšmingai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo;
22.primena riziką, kad palikus Ukrainą pilkojoje saugumo zonoje, Rusija ilgainiui būtų paskatinta tęsti karo veiksmus; yra tvirtai įsitikinęs, kad Ukrainos narystė NATO ne tik padėtų išvengti saugumo vakuumo, bet ir suteiktų keletą galimybių, be kita ko, sustiprinti NATO karinius pajėgumus, nes mūšiuose išbandytos ir vakarietiškos Ukrainos ginkluotosios pajėgos suteiktų NATO didelę karinę pridėtinę vertę; taip pat mano, kad tai suvienytų kolektyvinius Vakarus pagal platesnę tvarios taikos Europos žemyne užtikrinimo darbotvarkę, nes stabilių, neagresyvių demokratinių valstybių zona būtų toliau plečiama į rytus; mano, kad tai galėtų padėti užkirsti kelią bet kokiems galimiems agresyviems Rusijos keršto veiksmams ateityje ir sustabdyti Rusijos neoimperinį ekspansionizmą, taip sudarant palankesnes sąlygas diskusijoms dėl esminių politikos pokyčių Rusijoje;
23.mano, kad kvietimas Ukrainai tapti NATO nare pasiųstų stipriausią įmanomą signalą, priverčiant V.Putiną ir griežčiausius Rusijos imperinius šalininkus pagaliau suvokti, kad Ukraina jiems nebepasiekiama; pabrėžia, kad ilgalaikis stabilumas yra itin svarbus siekiant ilgalaikės taikos ir norint išvengti būsimų karų Europoje, o tai priklauso nuo to, ar V.Putino imperinė svajonė bus sužlugdyta mūšio lauke ir ar jai nebus leista atgimti ateityje, taip pat nuo demokratijos atkūrimo Rusijoje nebevaldant V.Putinui; pabrėžia, kad būsima Ukrainos narystė NATO reiškia ne tik Ukrainos saugumo didinimą ir užtikrinimą, bet ir pagalbą rusams vėl nepasiduoti imperinei nostalgijai ir kad dėl šios priežasties Rusijos opozicija palaiko Ukrainą pasirenkant savo kelią;
24.tikisi, kad artėjantys aukščiausiojo lygio susitikimai Vilniuje ir Vašingtone sudarys sąlygas pratęsti kvietimą Ukrainai prisijungti prie NATO ir kad stojimo procesas prasidės pasibaigus karui ir bus kuo greičiau užbaigtas, o tai sustiprins NATO ir bus dar vienas žingsnis siekiant ilgalaikės taikos Europoje;
25.primena, kad laukia rimtas iššūkis reaguoti į Ukrainos karo veteranų ir kitų Rusijos plataus masto invazijos aukų, kurių daugeliui bus sunku visiškai integruotis į socialinį gyvenimą pasibaigus karui, kančias; pakartoja, kad daugeliui jų reikės ilgalaikės psichologinės ir medicininės reabilitacijos ir reintegracijos pagalbos; ragina Tarybą ir Komisiją remtis solidarumu, kurį ES piliečiai, gyventojai ir valstybės narės parodė priimdami Ukrainos pabėgėlius, ir ieškoti būdų, kaip padėti Ukrainai reaguoti į veteranų ir kitų aukų kančias;
26.pataria Ukrainai negreitinti rinkimų ciklo, nederinti rinkimų ir nedaryti skubotų savo rinkimų teisės aktų pakeitimų; mano, kad, atsižvelgiant į karo aplinkybes ir dabartinius įprasto politinio gyvenimo Ukrainoje sutrikimus, bet kokie sprendimai, kuriuos būtų galima vertinti kaip palankius kuriai nors šalies politinei jėgai, duotų priešingą rezultatą;
27.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai.