合法博彩网站

Europos Vadov懦 Taryba, kuri膮 sudaro valstybi懦 nari懦 arba j懦 vyriausybi懦 vadovai, u啪tikrina Europos S膮jungos vystymuisi b奴tin膮 post奴m寞 ir nustato bendr膮sias politikos gaires. Komisijos pirmininkas irgi yra Europos Vadov懦 Tarybos narys, ta膷iau jis neturi balsavimo teis臈s. Europos Vadov懦 Tarybos susitikim懦 prad啪ioje kreipimosi 寞 j膮 kalb膮 perskaito Europos Parlamento pirmininkas. Remiantis Lisabonos sutartimi, Europos Vadov懦 Taryba tapo viena i拧 S膮jungos institucij懦 ir joje buvo nustatyta ilgalaikio pirmininkavimo tvarka.

Teisinis pagrindas

Europos S膮jungos sutarties (ES sutartis) 13, 15, 26, 27听straipsniai ir 42听straipsnio 2听dalis.

Istorija

艩iandienin臈 Europos Vadov懦 Taryba yra ES valstybi懦 nari懦 arba j懦 vyriausybi懦 vadov懦 auk拧膷iausiojo lygio konferencija. Pirmas toks Europos auk拧膷iausiojo lygio susitikimas 寞vyko 1961听m. Pary啪iuje, o nuo 1969听m. jie tapo da啪nesni.

1974听m. vasario听m臈n. Pary啪iuje vykusiame Europos auk拧膷iausiojo lygio susitikime buvo nuspr臋sta, kad nuo tol 拧ie valstybi懦 arba j懦 vyriausybi懦 vadov懦 susitikimai bus rengiami reguliariai ir vadinami Europos Vadov懦 Tarybos susitikimais: taip Europos Vadov懦 Taryba gal臈s formuluoti bendr膮 po啪i奴r寞 寞 Europos integracijos problemas ir u啪tikrinti tinkam膮 ES veiklos koordinavim膮.

漠 Bendrijos sutartis Europos Vadov懦 Taryba pirm膮 kart膮 buvo 寞traukta Suvestiniu Europos aktu (1986): jame buvo apibr臈啪ta jos sud臈tis ir numatyta, kad ji turi pos臈d啪iauti dukart per metus.

Mastrichto sutartyje (1992) buvo oficialiai apibr臈啪tas jos vaidmuo ES instituciniame procese.

Pagal Lisabonos sutart寞 (oficialiai vadinam膮 Europos S膮jungos sutartimi (2009)) Europos Vadov懦 Taryba tapo visateise ES institucija (13听straipsnis). 艩ioje sutartyje apibr臈啪ti jos u啪daviniai: deramai skatinti S膮jungos vystym膮si ir nustatyti bendr膮sias politikos gaires ir prioritetus (15听straipsnis). Europos Vadov懦 Taryba ir Europos S膮jungos Taryba (toliau听鈥� Taryba) yra susitarusios dalytis ES biud啪eto II听skirsniu (Finansinio reglamento 43听straipsnio b听punktas). D臈l to bendrajame biud啪ete yra tik de拧imt, o ne vienuolika skirsni懦, nors Europos Vadov懦 Taryba ir Taryba yra atskiros institucijos.

Organizacin臈 strukt奴ra

Europos Vadov懦 Taryb膮 su拧aukia jos pirmininkas, o j膮 sudaro 27-i懦 valstybi懦 nari懦 arba j懦 vyriausybi懦 vadovai ir Komisijos pirmininkas (ES sutarties 15听straipsnio 2听dalis). Jos darbe dalyvauja S膮jungos vyriausiasis 寞galiotinis u啪sienio reikalams ir saugumo politikai. Prie拧 prasidedant Europos Vadov懦 Tarybos susitikimui, kreiptis 寞 j膮 paprastai pakvie膷iamas Europos Parlamento pirmininkas (Sutarties d臈l Europos S膮jungos veikimo听(SESV) 235听straipsnio 2听dalis).

Pirminink膮 Europos Vadov懦 Taryba i拧sirenka pati dvej懦 su puse met懦 kadencijai, kuri gali b奴ti vien膮 kart膮 prat臋sta. Pirmininkas atstovauja ES u啪 jos rib懦. Jo vaidmuo apibr臈啪tas ES sutarties 15听straipsnyje. Dabartinis Europos Vadov懦 Tarybos pirmininkas yra Charles Michel听鈥� savo pirm膮j膮 kadencij膮 jis prad臈jo 2019听m. gruod啪io 1听d., o 2022听m. kovo听m臈n. jis buvo i拧rinktas antrai kadencijai, trunkan膷iai nuo 2022听m. bir啪elio 1听d. iki 2024听m. lapkri膷io 30听d.

Paprastai sprendimai Europos Vadov懦 Taryboje priimami bendru sutarimu, ta膷iau skyrimo 寞 svarbias pareigas atvejais (vis懦 pirma skiriant jos pa膷ios pirminink膮, renkant kandidat膮 寞 Europos Komisijos pirmininko pareigas, skiriant S膮jungos vyriausi膮j寞 寞galiotin寞 u啪sienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos Centrinio Banko pirminink膮) taikoma kvalifikuota bals懦 dauguma.

Europos Vadov懦 Tarybos susitikimai paprastai vyksta bent keturis kartus per metus. Nuo 2008听m. ji susitinka da啪niau. Tai ypa膷 pasakytina apie finans懦 kriz臈s ir v臈liau kilusios euro zonos valstybi懦 skolos kriz臈s laikotarp寞. Pastaruoju metu Europos Vadov懦 Taryba itin daug d臈mesio skyr臈 ir migracijos srautams 寞 ES bei vidaus saugumo klausimams.

2016听m. valstybi懦 arba j懦 vyriausybi懦 vadovai prad臈jo rengti ES听27 sud臈ties susitikimus听鈥� be Jungtin臈s Karalyst臈s. I拧 prad啪i懦听鈥� iki 2017听m. kovo听m臈n., kai Jungtin臈 Karalyst臈 oficialiai prane拧臈 apie i拧stojim膮 i拧 ES pagal ES sutarties 50听straipsn寞听鈥� 拧ie susitikimai buvo neoficial奴s. Po 拧io prane拧imo greta eilini懦 susitikim懦 buvo surengti keli oficial奴s ES听27 sud臈ties 鈥濫uropos Vadov懦 Tarybos (50听straipsnis)鈥� susitikimai.

Be to, Europos Vadov懦 Tarybos nariai susitinka tarpvyriausybini懦 konferencij懦 formatu. 艩ios valstybi懦 nari懦 vyriausybi懦 atstov懦 konferencijos 拧aukiamos ES sutar膷i懦 pakeitimams aptarti ir susitarti d臈l j懦. Iki Lisabonos sutarties 寞sigaliojimo 2009听m. tai buvo vienintel臈 proced奴ra Sutartims per啪i奴r臈ti. Dabar ji vadinama 寞prasta per啪i奴ros proced奴ra. Europos Vadov懦 Tarybos 拧aukiama tarpvyriausybin臈 konferencija sprendimus d臈l Sutar膷i懦 pakeitim懦 priima vieningai.

Vaidmuo

A. Vieta ES institucin臈je sistemoje

Vadovaujantis ES sutarties 13听straipsniu, Europos Vadov懦 Taryba yra S膮jungos bendros institucin臈s strukt奴ros dalis. Ta膷iau teisine prasme jos vaidmuo yra suteikti bendr膮 politin寞 post奴m寞, o ne priimti sprendimus. Sprendimus, turin膷ius teisini懦 pasekmi懦 ES, Europos Vadov懦 Taryba priima tik i拧imtiniais atvejais (啪r.听tolesn寞 C听dalies 2听punkt膮), ta膷iau ji yra 寞gijusi ne vien膮 institucin寞 sprendim懦 pri臈mimo 寞galiojim膮. 艩iuo metu Europos Vadov懦 Tarybai leid啪iama priimti privalomus teis臈s aktus, kurie gali b奴ti gin膷ijami Europos S膮jungos Teisingumo Teisme, 寞skaitant galimyb臋 teikti ie拧kinius d臈l neveikimo (SESV 265听straipsnis).

Pagal ES sutarties 7听straipsnio 2听dal寞 Europos Vadov懦 Taryba, gavusi Parlamento pritarim膮, yra 寞galiota inicijuoti valstyb臈s nar臈s teisi懦 sustabdymo d臈l 拧iurk拧taus ES princip懦 pa啪eidimo proced奴r膮.

B. Santykiai su kitomis institucijomis

Europos Vadov懦 Taryba sprendimus priima visi拧kai nepriklausomai, ir Komisijos iniciatyva ar Parlamento dalyvavimas tam da啪niausiai neb奴tini.

Ne啪i奴rint 寞 tai, Lisabonos sutartyje yra 寞tvirtintas organizacinis ry拧ys su Komisija, kadangi pastarosios pirmininkas yra balsavimo teis臈s neturintis Europos Vadov懦 Tarybos narys, o diskusijose dalyvauja S膮jungos vyriausiasis 寞galiotinis u啪sienio reikalams ir saugumo politikai. Be to, rengdamasi savo susitikimams, Europos Vadov懦 Taryba neretai pra拧o Komisijos pateikti ataskaitas. Remiantis ES sutarties 15听straipsnio 6听dalies d听punktu, Europos Vadov懦 Tarybos pirmininkas po kiekvieno jos susitikimo turi pateikti ataskait膮 Parlamentui. Europos Vadov懦 Tarybos pirmininkas kas m臈nes寞 susitinka ir su Parlamento pirmininku bei frakcij懦 lyderiais. 2011听m. vasar寞 tuometinis pirmininkas sutiko teikti atsakymus 寞 EP nari懦 klausimus, 寞 kuriuos atsakoma ra拧tu, apie savo politin臋 veikl膮. Tiesa, Parlamentas taip pat gali daryti tam tikr膮 neoficiali膮 寞tak膮, jo pirmininkui dalyvaujant Europos Vadov懦 Tarybos susitikimuose ir iki Europos Vadov懦 Tarybos susitikim懦 vykstan膷iuose partij懦 lyderi懦, atstovaujan膷i懦 savo atitinkamoms Europos politin臈ms 拧eimoms, susitikimuose. Be to, jis priima rezoliucijas d臈l klausim懦, kurie 寞traukiami 寞 Europos Vadov懦 Tarybos susitikim懦 darbotvarkes, d臈l jos susitikim懦 rezultat懦 ir d臈l jos pateikt懦 oficiali懦 ataskait懦.

Pagal Lisabonos sutart寞 naujasis S膮jungos vyriausiasis 寞galiotinis bendrajai u啪sienio ir saugumo politikai tapo dar vienu subjektu, teikian膷iu pasi奴lymus d臈l u啪sienio politikos ir j膮 寞gyvendinan膷iu Europos Vadov懦 Tarybos vardu. Europos Vadov懦 Tarybos pirmininkas atstovauja ES i拧or臈s santykiuose jos bendros u啪sienio ir saugumo politikos klausimais, nedarydamas poveikio S膮jungos vyriausiojo 寞galiotinio u啪sienio reikalams ir saugumo politikai 寞galiojimams.

C. 漠驳补濒颈辞箩颈尘补颈

1. Instituciniai 寞galiojimai

Europos Vadov懦 Taryba 鈥瀌eramai skatina S膮jungos vystym膮si ir nustato bendr膮sias politikos gaires ir prioritetus鈥� (ES sutarties 15听straipsnio 1听dalis). Be to, ji priima sprendimus d臈l Tarybos sud臈ties ir valstybi懦 nari懦 pirmininkavimo rotacijos tvarka kalendoriaus. 艩ie sprendimai priimami kvalifikuota bals懦 dauguma.

2. U啪sienio ir saugumo politikos klausimai (5.1.1 ir 5.1.2)

Europos Vadov懦 Taryba nustato bendros u啪sienio ir saugumo politikos (BUSP) principus ir bendr膮sias gaires bei priima sprendimus d臈l bendr懦 jos 寞gyvendinimo strategij懦 (ES sutarties 26听straipsnis). Ji vienbalsiai sprend啪ia d臈l to, ar rekomenduoti valstyb臈ms nar臈ms imtis laipsni拧kai formuoti bendr膮 S膮jungos gynybos politik膮 pagal ES sutarties 42听straipsnio 2听dal寞.

Jei valstyb臈 nar臈 d臈l svarbi懦 su nacionaline politika susijusi懦 prie啪as膷i懦 ketina nepritarti sprendimo pri臈mimui, Taryba, balsuodama kvalifikuota bals懦 dauguma, gali nuspr臋sti klausim膮 perduoti Europos Vadov懦 Tarybai vienbalsiam sprendimui priimti (ES sutarties 31听straipsnio 2听dalis). Tokia pat proced奴ra gali b奴ti taikoma valstybei narei nusprendus 寞sitraukti 寞 tvirtesn寞 bendradarbiavim膮 拧ioje srityje (ES sutarties 20听straipsnis).

Konferencijoje d臈l Europos ateities priimtoje pilie膷i懦 rekomendacijoje听Nr.听21 pra拧oma, kad ES pagerint懦 savo geb臈jim膮 greitai ir veiksmingai priimti sprendimus, vis懦 pirma BUSP srityje pereinant nuo vieningo balsavimo prie kvalifikuotos bals懦 daugumos ir stiprinant S膮jungos vyriausiojo 寞galiotinio u啪sienio reikalams ir saugumo politikai vaidmen寞. Savo Parlamentas pateik臈 Tarybai pasi奴lymus d臈l Sutar膷i懦 pakeitim懦 pagal 寞prast膮 per啪i奴ros proced奴r膮, nustatyt膮 ES sutarties 48听straipsnyje. Vienas esminis pasi奴lymas buvo leisti priimti sprendimus Taryboje kvalifikuota bals懦 dauguma, o ne vienbalsiai atitinkamose srityse, pavyzd啪iui, priimant sankcijas ir ekstremaliosios situacijos atveju. Parlamento Konstitucini懦 reikal懦 komitetas taip pat rengia prane拧im膮 d臈l ES sutar膷i懦 nuostat懦 d臈l pereigos (t.听y. nuostat懦, pagal kurias leid啪iama keisti teis臈k奴ros proced奴r膮 oficialiai nekei膷iant Sutar膷i懦) 寞gyvendinimo, kuriame si奴loma taikyti nuostatas d臈l pereigos kai kuriose prioritetin臈se politikos srityse, pavyzd啪iui, bendros u啪sienio ir saugumo politikos.

3. Ekonomikos valdymas ir daugiamet臈 finansin臈 programa (DFP) (1.4.3)

Nuo 2009听m. d臈l valstybi懦 skol懦 kriz臈s Europos Vadov懦 Tarybos ir euro zonos auk拧膷iausiojo lygio susitikimai yra tap臋 pagrindin臈mis arenomis, kuriose sprend啪iami pasaulin臈s bank懦 kriz臈s padarini懦 klausimai. Vadovaujantis valstybi懦 arba j懦 vyriausybi懦 vadov懦 priimtais ad hoc ar laikinaisiais susitarimais, kuriuos v臈liau ratifikavo valstyb臈s nar臈s, keletas valstybi懦 nari懦 gavo finansin臈s pagalbos paketus. Nuo 2012听m. finansin臈 pagalba teikiama naudojantis nuolatiniu Europos stabilumo mechanizmu (ESM). Valstybi懦 nari懦 vyriausyb臈s, aktyviai dalyvaujant Komisijai, Parlamentui ir Europos Centriniam Bankui, pareng臈 tarptautin臋 Sutart寞 d臈l stabilumo, koordinavimo ir valdysenos (taip pat vadinam膮 fiskaliniu susitarimu), pagal kuri膮 leid啪iama vykdyti grie啪tesn臋 valstybi懦 nari懦 biud啪eto bei socialin臈s ir ekonomin臈s politikos kontrol臋. D臈l to kyla vis daugiau klausim懦 apie Komisijos ir Parlamento vaidmen寞, susijus寞 su euro zonos ekonomikos valdymu.

Svarb懦 vaidmen寞 Europos Vadov懦 Taryba atlieka ir 寞gyvendinant Europos semestr膮. Per pavasario susitikimus ji skelbia politikos gaires, susijusias su makroekonomin臈mis, fiskalin臈mis ir strukt奴rin臈mis reformomis bei augimo skatinimo politika. Bir啪el寞 vykstan膷i懦 susitikim懦 metu ji tvirtina rekomendacijas, parengtas atsi啪velgiant 寞 Komisijos sudaryt懦 ir Taryboje aptart懦 nacionalini懦 reform懦 program懦 寞vertinim膮.

Europos Vadov懦 Taryba taip pat dalyvauja derybose d臈l DFP, kuri懦 metu jai tenka lemiamas vaidmuo siekiant politinio susitarimo d臈l esmini懦 DFP reglamente i拧d臈styt懦 politini懦 klausim懦 (pvz., i拧laid懦 rib懦, i拧laid懦 program懦 ir finansavimo (i拧tekli懦)).

4. Policijos ir teism懦 bendradarbiavimas baud啪iamosiose bylose (4.2.6 ir 4.2.7)

Tarybos nar臈s pra拧ymu, Europos Vadov懦 Taryba sprend啪ia, ar imtis tvirtesnio bendradarbiavimo su 拧ia sritimi susijusiais klausimais (ES sutarties 20听straipsnis). Lisabonos sutartyje numatyta keletas nauj懦 nuostat懦 d臈l pereigos, pagal kurias Europos Vadov懦 Taryba gali keisti sprendim懦 pri臈mimo Taryboje tvark膮 ir vietoj vieningo balsavimo taikyti daugumos balsavim膮 (1.2.4).

尝补颈尘臈箩颈尘补颈

Europos Vadov懦 Taryba nustat臈 penkeri懦 met懦 strategin臋 darbotvark臋 (2019鈥�2024听m.), 寞vardydama prioritetines sritis, kuriose ES turi imtis veiksm懦 ir 寞 kurias turi sutelkti d臈mes寞 ilgesniu laikotarpiu. Greta strategin臈s darbotvark臈s, Europos Vadov懦 Tarybos trumpesnio laikotarpio darbo programose, vadinamosiose Vadov懦 darbotvark臈se, nustatomos b奴sim懦 Europos Vadov懦 Tarybos susitikim懦 ir tarptautini懦 auk拧膷iausiojo lygio susitikim懦 temos. Pavyzd啪iui, nustatyti orientaciniai 2023听m. sausio鈥搇iepos听m臈n. laikotarpio prioritetai, kurie vis懦 pirma ap臈m臈 tolesn臋 ES param膮 Ukrainai reaguojant 寞 Rusijos agresijos kar膮, ekonomikos klausimus, ilgalaikio konkurencingumo ES didinim膮 ir ES strategin寞 savaranki拧kum膮, be kita ko, saugumo ir energetikos srityse.

2024鈥�2029听m. strategin臋 darbotvark臋 planuojama priimti 2024听m. bir啪elio听m臈n. Siekdamas i拧 anksto prad臈ti diskusijas, pirmininkas Ch.听Michel prie拧 2023听m. bir啪elio听m臈n. Europos Vadov懦 Tarybos susitikim膮 i拧siunt臈 , kuriame pasi奴l臈 keturias pagrindines b奴simos darbotvark臈s sritis: konsoliduoti ES ekonomin臋 ir socialin臋 baz臋 (啪alioji ir skaitmenin臈 pertvarka, konkurencingumas, inovacijos, sveikata); spr臋sti energetikos problem膮; stiprinti ES saugumo ir gynybos paj臈gumus ir gilinti bendradarbiavim膮 su likusiu pasauliu. Jis taip pat pasi奴l臈 stiprinti bendr膮 ES po啪i奴r寞 寞 migracij膮.

A. Daugiamet臈 finansin臈 programa

Siekdami pad臈ti ES atsigauti po pandemijos ir remti investicijas 寞 啪ali膮j膮 ir skaitmenin臋 pertvark膮, Europos Vadov懦 Tarybos vadovai susitar臈 d臈l visapusi拧ko 1听824,3听mlrd.听EUR vert臈s priemoni懦 rinkinio, apiman膷io ir daugiamet臋 finansin臋 program膮 (DFP), ir ypatingas ekonomikos gaivinimo pastangas pagal priemon臋 鈥濶ext Generation EU鈥� (NGEU).

susitikime Europos Vadov懦 Tarybai pasiekus susitarim膮 d臈l 2021鈥�2027听m. DFP per啪i奴ros, ES Taryba patvirtino tris teis臈k奴ros proced奴ra priimamus aktus, kuriais siekiama sustiprinti ilgalaik寞 biud啪et膮 ir spr臋sti kylan膷ias problemas. Priimt膮 dokument懦 rinkin寞 sudaro finansin臈s programos pakeitimai, Ukrainos priemon臈s nustatymas ir Europos strategini懦 technologij懦 platformos (STEP) suk奴rimas.

B. U啪sienio ir saugumo politika

Nuo XX听a. 10-ojo de拧imtme膷io prad啪ios u啪sienio ir saugumo politika yra svarbus Europos Vadov懦 Tarybos susitikim懦 klausimas. 艩ioje srityje priimami sprendimai apima:

• tarptautin寞 saugum膮 ir kov膮 su terorizmu;
• Europos kaimynyst臈s politik膮 ir santykius su Rusija;
• santykius su Vidur啪iemio j奴ros regiono ir Artim懦j懦 Ryt懦 拧alimis.

Per vykus寞 susitikim膮 Europos Vadov懦 Taryba nusprend臈 stiprinti BUSP pl臈tojant karinius ir nekarinius krizi懦 valdymo paj臈gumus.

Europos Vadov懦 Taryba susitar臈 d臈l b奴tinyb臈s inicijuoti nuolatin寞 strukt奴rizuot膮 bendradarbiavim膮 (PESCO), siekiant stiprinti Europos saugum膮 ir gynyb膮. PESCO buvo sukurtas 2017听m. gruod啪io 11听d. Tarybos sprendimu. PESCO veikloje dalyvauja visos ES valstyb臈s nar臈s, i拧skyrus Danij膮 ir Malt膮. 艩iuo metu pagal PESCO 寞gyvendinami i拧 viso 46 projektai.

Jau min臈tame 2020听m. liepos 17鈥�21听d. specialiajame susitikime Europos Vadov懦 Taryba susitar臈, kad Europos taikos priemon臈 b奴t懦 sukurta kaip 寞 biud啪et膮 ne寞traukta priemon臈, skirta veiksmams saugumo ir gynybos srityje finansuoti. 2021鈥�2027听m. laikotarpiui buvo nustatyta 5听mlrd.听EUR priemonei taikoma finansin臈 vir拧utin臈 riba. 艩i suma finansuojama i拧 valstybi懦 nari懦 寞na拧懦, grind啪iam懦 bendr懦j懦 nacionalini懦 pajam懦 (BNP) paskirstymo schema, kaip 寞 DFP ir 寞 biud啪et膮 ne寞trauktas punktas.

2022听m. gegu啪臈s 30鈥�31听d. specialiajame susitikime Europos Vadov懦 Taryba pasmerk臈 Rusijos agresijos kar膮 prie拧 Ukrain膮 ir susitar臈 d臈l 拧e拧tojo sankcij懦 paketo, apiman膷io 啪ali膮 naft膮 ir naftos produktus, tiekiamus i拧 Rusijos 寞 valstybes nares. Vamzdynais tiekiamai 啪aliai naftai buvo nustatyta laikina i拧imtis. Vadovai paragino Europos S膮jungos Taryb膮 nedelsiant baigti rengti ir priimti naujas sankcijas.

Kaip nurodyta i拧vadose, 鈥濫uropos S膮junga tvirtai ir visapusi拧kai remia Ukrain膮 ir toliau teiks Ukrainai ir jos 啪mon臈ms tvirt膮 politin臋, ekonomin臋, karin臋 bei finansin臋 param膮 ir humanitarin臋 pagalb膮 tol, kol reik臈s鈥�.

C. Pl臈tra (5.5.1)

Europos Vadov懦 Taryba nustato kiekvieno ES pl臈tros etapo s膮lygas. 1993听m. Kopenhagoje ji nustat臈 tolesn臈s pl臈tros bangos pagrind膮 (Kopenhagos kriterijai). Per v臈lesniais metais vykusius susitikimus buvo patikslinti pri臈mimo kriterijai ir institucin臈s reformos, kurias reikalaujama 寞gyvendinti iki 寞stojimo 寞 ES.

Europos Vadov懦 Taryba pri臈m臈 sprendim膮 d臈l 膶ekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slov臈nijos ir Vengrijos prisijungimo prie ES 2004听m. gegu啪臈s 1听d. Rumunija ir Bulgarija 寞 S膮jung膮 寞stojo 2007听m. sausio 1听d.

Per 2005听m. spalio 3听d. susitikim膮 Liuksemburge Taryba patvirtino deryb懦 su Kroatija ir Turkija d臈l naryst臈s ES pagrind膮. 2011听m. gruod啪io 9听d. pasira拧ius Stojimo sutart寞 su Kroatija, 2013听m. liepos 1听d. 拧i 拧alis tapo ES nare.

2021听m. gruod啪io 14听d. Bendr懦j懦 reikal懦 taryba pri臈m臈 , susijusias su Juodkalnija, Serbija, Turkija, 艩iaur臈s Makedonijos Respublika, Albanija, Bosnija ir Hercegovina ir Kosovu, kuriose 寞vertinta kiekvienoje i拧 拧i懦 拧ali懦 kandida膷i懦 ir potenciali懦 拧ali懦 kandida膷i懦 padaryta pa啪anga.

Europos Vadov懦 Taryba, atsi啪velgdama 寞 2022听m. vasario 28听d. Ukrainos parai拧k膮 d臈l naryst臈s, suteik臈 Ukrainai 拧alies kandidat臈s status膮 ir papra拧臈 Komisijos prane拧ti Tarybai apie s膮lyg懦, nurodyt懦 Komisijos nuomon臈je d臈l parai拧kos d臈l naryst臈s, 寞vykdym膮. D臈l tolesni懦 veiksm懦 Taryba nuspr臋s, kai bus visi拧kai 寞vykdytos visos 拧ios s膮lygos.

Europos Vadov懦 Taryba pripa啪ino, 鈥瀔ad Ukraina per pastaruosius m臈nesius 寞d臈jo daug pastang懦, siekdama tiksl懦, kurie yra jos, kaip ES naryst臈s siekian膷ios 拧alies kandidat臈s, statuso pagrindas鈥�. Ji palankiai 寞vertino 鈥濽krainos pastangas vykdyti reformas 拧iais itin sunkiais laikais鈥� ir paragino 鈥濽krain膮 toliau eiti 拧iuo keliu bei 寞vykdyti Komisijos nuomon臈je d臈l Ukrainos parai拧kos d臈l naryst臈s nurodytas s膮lygas, kad b奴t懦 daroma pa啪anga siekiant b奴simos naryst臈s ES鈥�.

Europos Vadov懦 Taryba nusprend臈 prad臈ti stojimo derybas su Ukraina ir Moldovos Respublika bei suteikti Sakartvelui 拧alies kandidat臈s status膮 鈥瀞u s膮lyga, kad bus imtasi 2023听m. lapkri膷io 8听d. Komisijos rekomendacijoje nustatyt懦 atitinkam懦 veiksm懦鈥�.

D. Jungtin臈s Karalyst臈s i拧stojimas i拧 Europos S膮jungos

2018听m. kovo 23听d. Europos Vadov懦 Taryba (50听straipsnis), pos臈d啪iavusi ES听27 sud臈ties, pri臈m臈 gaires d臈l b奴sim懦 santyki懦 su Jungtine Karalyste po 鈥濨rexit鈥檕鈥� pagrindini懦 princip懦. Remiantis gair臈mis, ES nor臈t懦 palaikyti kuo glaudesnius partneryst臈s santykius su Jungtine Karalyste, kurie, be kita ko, apimt懦 prekyb膮 ir ekonomin寞 bendradarbiavim膮 bei saugum膮 ir gynyb膮.

2019听m. spalio 17听d. Europos Vadov懦 Taryba, pos臈d啪iaudama ES听27 sud臈ties, pritar臈 per啪i奴r臈tam susitarimui d臈l i拧stojimo ir patvirtino per啪i奴r臈t膮 politin臋 deklaracij膮, d臈l kuri懦 t膮 pa膷i膮 dien膮 buvo susitar臋 ES ir Jungtin臈s Karalyst臈s derybininkai. 艩io susitarimo tikslas buvo sudaryti s膮lygas Jungtinei Karalystei tvarkingai i拧stoti i拧 Europos S膮jungos.

2019听m. spalio 29听d. Europos Vadov懦 Taryba, atsi啪velgdama 寞 Jungtin臈s Karalyst臈s pra拧ym膮, pri臈m臈 sprendim膮 prat臋sti ES sutarties 50听straipsnio 3听dalyje nustatyt膮 termin膮 iki 2020听m. sausio 31听d., kad b奴t懦 skirta daugiau laiko susitarimo d臈l i拧stojimo ratifikavimui. Susitarimas d臈l i拧stojimo 寞sigaliojo 2020听m. sausio 31听d. 艩i data 啪ym臈jo ES sutarties 50听straipsnyje nustatyto laikotarpio pabaig膮 ir pereinamojo laikotarpio, kuris t臋s臈si iki 2020听m. gruod啪io 31听d., prad啪i膮. Dabar Jungtin臈 Karalyst臈 neb臈ra ES valstyb臈 nar臈听鈥� ji tapo tre膷i膮ja 拧alimi.

E. Institucin臈s reformos

1999听m. spalio 15鈥�16听d. Tamper臈je vykusiame Europos Vadov懦 Tarybos susitikime buvo priimtas sprendimas d臈l ES pagrindini懦 teisi懦 chartijos (4.1.2) parengimo tvarkos. Per 1999听m. gruod啪io听m臈n. Europos Vadov懦 Tarybos susitikim膮 Helsinkyje buvo su拧aukta tarpvyriausybin臈 konferencija Nicos sutar膷iai pasirengti.

2001听m. gruod啪io 14鈥�15听d. Lakene vykusio Europos Vadov懦 Tarybos susitikimo metu buvo nuspr臋sta su拧aukti Konvent膮 d臈l Europos ateities, kuris pareng臈 pritarimo nesulaukusi膮 Sutart寞 d臈l Konstitucijos Europai (1.1.4). Po dvejus su puse met懦 trukusios institucin臈s aklaviet臈s 2007听m. bir啪elio 21鈥�22听d. vykusiame Europos Vadov懦 Tarybos susitikime buvo patvirtinti i拧sam奴s tarpvyriausybin臈s konferencijos 寞galiojimai, kuriais vadovaujantis 2007听m. gruod啪io 13听d. buvo pasira拧yta Lisabonos sutartis, 寞sigaliojusi 2009听m. gruod啪io 1听d. (1.1.5). 2011听m. kovo 25听d. Europos Vadov懦 Taryba pri臈m臈 sprendim膮, kuriuo i拧 dalies pakeitus 136听straipsn寞 buvo sudarytos s膮lygos 2012听m. sukurti Europos stabilumo mechanizm膮.

2018听m. bir啪elio 28听d. Europos Vadov懦 Taryba pri臈m臈 , kuriuo valstyb臈ms nar臈ms suteikta galimyb臈 imtis reikiam懦 vidaus priemoni懦 2019鈥�2024听m. kadencijos Parlamento rinkimams surengti[1].

Pastarojo meto kriz臈s, vis懦 pirma COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje, parod臈, kad reikia vykdyti institucines reformas siekiant sustiprinti ES geb臈jim膮 laiku ir veiksmingai reaguoti 寞 neatid臈liotinas situacijas.

2022听m. gegu啪臈s 4听d. priimtoje Parlamentas palankiai 寞vertino Konferencijos i拧vadas ir rekomendacijas, pripa啪ino, kad d臈l j懦 reikia keisti Sutartis, ir papra拧臈 Konstitucini懦 reikal懦 komiteto parengti pasi奴lymus d臈l ES sutar膷i懦 reformos sudarant konvent膮 pagal . 2022听m. bir啪elio 9听d. Parlamentas pri臈m臈 . Vienas pagrindini懦 pasi奴lym懦听鈥� reformuoti balsavimo proced奴ras ir sudaryti galimyb臋 atitinkamose srityse, pvz., priimant sankcijas ir vadinam膮sias nuostatas d臈l pereigos, taip pat ekstremaliosios situacijos atveju, sprendimus Taryboje priimti ne vienbalsiai, o kvalifikuota bals懦 dauguma. 2023听m. liepos 11听d. Parlamentas pri臈m臈 谤别锄辞濒颈耻肠颈箩膮 d臈l ES Sutar膷i懦 nuostat懦 d臈l pereigos 寞gyvendinimo. 2023听m. lapkri膷io 22听d. jis pri臈m臈 谤别锄辞濒颈耻肠颈箩膮 d臈l pasi奴lym懦 d臈l Sutar膷i懦 keitimo ir paragino Europos Vadov懦 Taryb膮 su拧aukti konvent膮 Sutartims per啪i奴r臈ti, kad b奴t懦 modernizuotos teis臈k奴ros proced奴ros.

听

Eeva Pavy / Pablo Abril Marti

05-2024