PRANEŠIMASdėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, siekiant nustatyti konkrečias kovos su COVID-19 krize priemones, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014
2.10.2020-( – C9-0151/2020 – )-***
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėja: Lucia Ďuriš Nicholsonová
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, siekiant nustatyti konkrečias kovos su COVID-19 krize priemones, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014
( – C9-0151/2020 – )
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (),
–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 岹į ir 175 straipsnio 3 岹į, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0151/2020),
–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 岹į,
–atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
–pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
–atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0174/2020),
1.priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2.ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3.paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas1
Pasiūlymas dėl reglamento
2konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(2)2017m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti; tinkamų darbo sąlygų; socialinės apsaugos ir įtraukties. Siekiant žtikrinti socialiai sąžiningą ekonomikos atsigavimą, reagavimo į COVID-19 pandemiją veiklą reikėtų grįsti tais dvidešimčia Europos socialinių teisių ramsčio principų; |
(2)2017m. lapkričio 17d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti; tinkamų darbo sąlygų; socialinės apsaugos ir įtraukties. Siekiant žtikrinti socialiai sąžiningą ir stabilų ekonomikos atsigavimą, reagavimo į COVID-19 pandemiją veiklą reikėtų grįsti tais dvidešimčia Europos socialinių teisių ramsčio principų; |
Pakeitimas2
Pasiūlymas dėl reglamento
3konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(3)COVID-19 pandemijos krizės poveikis valstybėms narėms – beprecedentis. Ji sukėlė sunkių ekonominių ir socialinių padarinių. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, į kurią reikia reaguoti konkrečiomis priemonėmis, derančiomis su Europos socialinių teisių ramsčio nuostatomis; |
(3)COVID-19 pandemijos krizės poveikis valstybėms narėms – beprecedentis. Ji sukėlė sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir pablogino daugiau kaip 109mln. žmonių, kurie gyvena skurde arba kuriems jau gresia skurdas, padėtį, padidino socialinį susiskaidymą ir prarastų darbo vietų skaičių, nedarbo lygį ir nelygybę, ypač nepalankioje padėtyje esančiose grupėse. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, į kurią reikia skubiai reaguoti konkrečiomis priemonėmis, derančiomis su Europos socialinių teisių ramsčio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis bei kitomis kovos su skurdu priemonėmis; |
Pakeitimas3
Pasiūlymas dėl reglamento
4konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(4)itin didelis poveikis padarytas EPLSAF. Atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos augantį maisto ir materialinį nepriteklių patiriančių asmenų skaičių ir į faktą, kad skurdžiausiai gyvenantys žmonės ų metu patiria itin didelę riziką ir 貹ų, valstybėms narėms reikia papildomo finansavimo, kad jos galėtų įgyvendinti Fondo paramą; |
(4)itin didelis poveikis padarytas EPLSAF. Atsižvelgiant į tai, kad visoje Sąjungoje didelis skaičius žmonių jau ir anksčiau patirdavo maisto ir materialinį nepriteklių (š COVID-19 krizę paramą iš EPLSAF jau gaudavo 13mln. žmonių per metus, įskaitant maždaug 4mln. vaikų) ir šie skaičiai dėl COVID-19 pandemijos didėja, o kadangi skurdžiausiai gyvenantys žmonės šios krizės metu patiria dar didesnę riziką ir sunkumus, valstybėms narėms reikia papildomo finansavimo, kad jos galėtų įgyvendinti Fondo paramą; |
Pakeitimas4
Pasiūlymas dėl reglamento
5konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(5)siekdama sušvelninti didžiulį ekonomikos patirtą smūgį ir rimtą poveikį bendrosios rinkos veikimui, atsiradusius nustačius išskirtinius suvaržymus, kurių valstybės narės ėmėsi, kad suvaldytų COVID-19 plitimą, Europos Vadovų Taryba 2020m. balandžio 23 d. priėmė Gaivinimo veiksmų gaires, į kurias įtrauktas ir svarus investicių komponentas, paragino nustatyti [Europos ekonomikos gaivinimo priemonę] ir įgaliojo Komisiją išanalizuoti reikmes, kad ištekliai būtų tikslingai nukreipiami į labiausiai paveiktus sektorius ir Europos geografinius regionus, drauge nustatant aiškesnę sąsają su DFP; |
(5)siekdama sušvelninti didžiulį ekonomikos ir visuomenės patirtą smūgį ir rimtą poveikį Europos socialinio modelio ir bendrosios rinkos veikimui, atsiradusius nustačius išskirtinius suvaržymus, kurių valstybės narės ėmėsi, kad suvaldytų COVID-19 plitimą, Europos Vadovų Taryba 2020m. balandžio 23 d. priėmė Gaivinimo veiksmų gaires, į kurias įtrauktas ir svarus investicių komponentas, paragino nustatyti [Europos ekonomikos gaivinimo priemonę] ir įgaliojo Komisiją išanalizuoti reikmes, kad ištekliai būtų tikslingai nukreipiami į labiausiai paveiktus sektorius ir Europos geografinius regionus, drauge nustatant aiškesnę sąsają su DFP; |
Pakeitimas5
Pasiūlymas dėl reglamento
6konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(6)2020m. gegžės 27d. Komisija paskelbė Reglamentą11, kurio iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr.1311/201312, ir išlaisvino papildomų išteklių, kad būtų galima padėti valstybėms narėms įپ COVID-19 pandemijos sukeltą krizę ir pasirengti ekonomikos gaivinimui. Todėl biudžetiniams įsipareigojimams iš struktūrinių fondų pagal investicių į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslą 2020m., 2021m. ir 2022m. bus išimtinai skirta papildoma 58272800000EUR suma, kurią bus siekiama kuo skubiau panaudoti realiojoje ekonomikoje naudojantis turimomis 2014–2020m. sanglaudos politikos programų struktūromis. Šiuos papildomus išteklius valstybėms narėms Komisija turėtų paskirstyti remdamasi naujausiais turimais objektyviais statistiniais duomenimis, susijusiais su santykine konkrečios valstybės narės gerove ir dabartinės krizės poveikio jos ekonomikai mastu. Kad būtų atsižvelgta į krizės poveikio evoliuciją, išteklių paskirstymas turėtų būti peržiūrėtas 2021m., remiantis tokiu pačiu naujausiais turimais statistiniais duomenimis grindžiamu paskirstymo metodu, iki 2021m. spalio 19 d. Siekiant veiksmingai švelninti COVID-19 protrūkio socialinį poveikį labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės, atsižvelgdamos į reikmes, turėtų skirti papildomų išteklių EPLSAF. Skirstydamos išteklius, valstybės narės turėtų deramai įvertinti labiausiai skurstančių asmenų skaičiaus padidėjimą nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Be to, būtina nustatyti valstybės narės techninei pagalbai skiriamų didesnių išteklių viršutines ribas. Atsižvelgiant į tai, kad papildomus išteklius ketinama skubiai panaudoti, su jais susiję įsipareigojimai turi būti panaikinti programų pabaigoje. Drauge su papildomais ištekliais suteikiama galimybė perkelti lėšas tarp ERPF, ESF ir ELPSAF pagal investicių į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą; |
(6)2020m. gegžės 27d. Komisija paskelbė Reglamentą11, kurio iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr.1311/201312, ir išlaisvino papildomų išteklių, kad būtų galima padėti valstybėms narėms imtis veiksmų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įپ ir pasirengti socialiniam, stabiliam ir tvariam ekonomikos gaivinimui. Todėl biudžetiniams įsipareigojimams iš struktūrinių fondų pagal investicių į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslą 2020m., 2021m. ir 2022m. bus išimtinai skirta papildoma 58272800000EUR suma, kurią bus siekiama kuo skubiau panaudoti realiojoje ekonomikoje naudojantis turimomis 2014–2020m. sanglaudos politikos programų struktūromis. Šiuos papildomus išteklius valstybėms narėms Komisija turėtų paskirstyti remdamasi naujausiais turimais objektyviais statistiniais duomenimis (įskaitant duomenis apie lygybę), susijusiais su santykine konkrečios valstybės narės gerove, skurdo ir socialinės atskirties lygiu ir su dabartinės krizės poveikio ų ekonomikai ir visuomenei pobūdžiu ir mastu, didžiausią dėmesį skirdama labiausiai skurstantiems asmenims, ypač tokioms gyventoų grupėms kaip benamiai ir nuo visuomenės atskirtose įstaigose gyvenantys asmenys, kurių valstybių narių statistikos įstaigos paprastai neįtraukia. Šiuo tikslu turėtų būti renkami tinkami ir palyginami duomenys įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir vietos valdžios institucijas, dirbančias skurdo ir socialinės atskirties srityje ir teikiančias paslaugas labiausiai skurstantiems asmenims. Kad būtų atsižvelgta į COVID-19 krizės poveikio evoliuciją, išteklių paskirstymas turėtų būti peržiūrėtas 2021m., remiantis tokiu pačiu paskirstymo metodu ir naudojantis iki 2021m. spalio 19 d. surinktais naujausiais statistiniais duomenimis ir duomenimis apie lygybę. Siekiant veiksmingai švelninti COVID-19 protrūkio socialinį poveikį labiausiai skurstantiems asmenims ir nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr.1303/2013 92straipsnio 7dalies, valstybės narės taip pat turėtų skirti tam tikrą papildomų išteklių 岹į EPLSAF. Skirstydamos išteklius, valstybės narės turėtų deramai įvertinti labiausiai skurstančių asmenų skaičiaus padidėjimą nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Be to, būtina nustatyti valstybės narės techninei pagalbai skiriamų didesnių išteklių viršutines ribas. Atsižvelgiant į tai, kad papildomus išteklius ketinama skubiai panaudoti, su jais susiję įsipareigojimai turi būti panaikinti programų pabaigoje. Drauge su papildomais ištekliais turėtų būti suteikta galimybė perkelti lėšas tarp ERPF, ESF ir ELPSAF pagal investicių į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą. Atsižvelgiant į itin svarbų ESF vaidmenį šalinant skurdą ir kovojant su socialine atskirtimi, ESF dalis neturėtų būti sumažinta labiau negu dabartinis teisinis įsipareigojimas – 23,1proc. Sąjungos lygmeniu; |
__________________ |
__________________ |
11 . |
11 . |
12 Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr.1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020m. daugiametė finansinė programa (OL L347, 20131220, p.884). |
12 Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr.1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020m. daugiametė finansinė programa (OL L347, 20131220, p.884). |
|
12a 2013m. gruodžio 17d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr.1083/2006 (OLL347, 20131220, p.320). |
Pakeitimas6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6a)dėl skurdo feminizacijos, kuri lemia tai, kad moterų skurdas pasitaiko dažniau ir yra didesnis nei vyrų1a, reikėtų atsižvelgti į lyčių aspektus rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant EPLSAF. Be to, dėl glaudžių diskriminacijos ir skurdo sąsaų ir vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, įgyvendinant EPLSAF draudžiama diskriminacija bet kokiu pagrindu, t.y. dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; |
|
__________________ |
|
1a |
Pakeitimas7
Pasiūlymas dėl reglamento
8konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(8)siekiant žtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai finansinių priemonių sparčiai imtis veiksmų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įپ ir pasirengti gaivinti ekonomiką, būtina teikti didesnį išankstinį finansavimą, kad iš papildomų išteklių remiami veiksmai būtų įgyvendinti kuo skubiau. Išankstinio finansavimo dydis turėtų būti toks, kad valstybės narės prireikus naudos gavėjams galėtų mokėti išankstines išmokas arba, gavusios ų mokėjimo prašymą, iš karto atlygintų patirtas išlaidas; |
(8)siekiant žtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai finansinių priemonių sparčiai imtis veiksmų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įپ, atsižvelgiant į jos poveikį skurdui ir socialinei atskirčiai, ir pasirengti socialiniam, stabiliam ir tvariam ekonomikos ir visuomenės atsigavimui, būtina teikti didesnį išankstinį finansavimą, kad iš papildomų išteklių remiami veiksmai būtų įgyvendinti kuo skubiau. Išankstinio finansavimo dydis turėtų būti toks, kad valstybės narės prireikus naudos gavėjams galėtų mokėti išankstines išmokas arba, gavusios ų mokėjimo prašymą, iš karto atlygintų patirtas išlaidas. Siekiant žtikrinti paramos gavėjams skubią pagalbą, valstybės narės turėtų įsipareigoti imtis visų būtinų veiksmų, kad išankstiniai mokėjimai būtų pradėti kuo greičiau; |
Pakeitimas8
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8a)EPLSAF įgyvendinimo būdas neturėtų būti keičiamas dėl šio reglamento ir EPLSAF ir toliau turėtų būti taikomas pasidalijamasis valdymas; |
Pakeitimas9
Pasiūlymas dėl reglamento
9konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(9)siekiant sumažinti valstybės biudžetui tenkančią naštą, susijusią su veiksmais COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įپ ir pasirengti ekonomikos gaivinimui, tikslinga nustatyti, kad papildomiems ištekliams nebūtų taikomas bendro finansavimo reikalavimas; |
(9)siekiant sumažinti valstybės biudžetui tenkančią naštą, susijusią su veiksmais COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įپ ir pasirengti socialiniam, stabiliam ir tvariam ekonomikos ir visuomenės atsigavimui, tikslinga nustatyti, kad papildomiems ištekliams nebūtų taikomas bendro finansavimo reikalavimas; |
Pakeitimas10
Pasiūlymas dėl reglamento
11konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(11)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. reaguoti į visuomenės sveikatos krizės poveikį labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomos veiklos masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
(11)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. reaguoti į visuomenės sveikatos ir socialinės bei ekonominės krizės poveikį labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomos veiklos masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
Pakeitimas11
Pasiūlymas dėl reglamento
14konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(14)atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir skubų poreikį reaguoti į jos sukeltą visuomenės sveikatos krizę, tikslinga taikyti prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr.1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatyto aštuonių savaičių laikotarpio išimtį; |
(14)atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir skubų poreikį reaguoti į jos sukeltą visuomenės sveikatos ir socialinę bei ekonominę krizę, tikslinga taikyti prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr.1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatyto aštuonių savaičių laikotarpio išimtį; |
Pakeitimas12
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (ES) Nr.223/2014
6 a straipsnio pavadinimas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Savanoriškas išteklių padidinimas reaguojant į COVID-19 protrūkį |
Išteklių padidinimas reaguojant į COVID-19 protrūkį |
Pakeitimas13
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (ES) Nr.223/2014
6 a straipsnio 1 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1.Valstybės narės, reaguodamos į COVID-19 pandemiją, gali savanoriškai padidinti 6 straipsnyje nurodytus išteklius, laikydamosi Reglamento (ES) Nr.1303/2013 92b straipsnio 5 dalies septintos pastraipos nuostatų. Šis padidinimas gali padaryti poveikį 2020m., 2021m. ir 2022m. biudžetiniams įsipareigojimams. |
1.Valstybės narės, reaguodamos į COVID-19 pandemiją padidina 6straipsnyje nurodytus išteklius minimalia dalimi, sudarančia ne mažiau kaip 3proc. papildomų išteklių, laikydamosi Reglamento (ES) Nr.1303/2013 92b straipsnio 5 dalies septintos pastraipos nuostatų. Šis padidinimas gali padaryti poveikį 2020m., 2021m. ir 2022m. biudžetiniams įsipareigojimams. |
AIŠKINAMOJI DALIS
Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) yra priemonė, padedanti skurde atsidūrusiems asmenims žengti pirmuosius žingsnius siekiant išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties. EPLSAF paramą kasmet gauna apie 13mln. žmonių, įskaitant maždaug 4mln. jaunesnių nei 15 metų vaikų.
Visose valstybėse narėse toliau didėja tiesioginis ir netiesioginis COVID-19 pandemijos poveikis. Dabartinė situacija neturi precedento ir reikia imtis prie tokių aplinkybių pritaikytų išimtinių priemonių, be kita ko, EPLSAF lėšomis remti pačius labiausiai skurstančius asmenis.
2020m. balandžio 1d. įsigaliojusios pirmosios Atsako į koronaviruso grėsmę investicių iniciatyvos (CRII)[2] priemonės jau atnešė daug svarbių Europos struktūrinius ir investicių fondus reglamentuojančių teisės aktų pokyčių, leidžiančių veiksmingiau reaguoti į dabartinę situaciją. Pagal Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicių iniciatyvą (CRII+)[3] nustatyta papildomų priemonių. Be to, 2020m. balandžio 25d. įsigaliojusiu 2020m. balandžio 23d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/559[4] buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014[5] (EPLSAF reglamentas). Šiais pakeitimais buvo siekiama pritaikyti EPLSAF, kad būtų galima spręsti COVID-19 pandemijos problemą ir visų pirma greitai reaguoti į naujus papildomus tikslinių grupių, kurioms dėl šios krizės kyla papildomų sunkumų, poreikius. Todėl reglamente nustatytos specialios papildomo likvidumo ir lankstumo priemonės valstybėms narėms, skirtos COVID-19 pandemijos problemoms spręsti panaudojant EPLSAF, įskaitant galimybę teikti pagalbą maistu ir pagrindinę materialinę pagalbą čekiais.
Nors padėtis vis dar kinta ir valstybės narės švelnina savo visuomenėms ir įmonėms taikomus apribojimus ir atkuria savo ekonomiką, tiesioginis ir netiesioginis krizės poveikis daugelyje sektorių jau juntamas. Kad ekonomika atsigautų, prireiks laiko, be to, negalima atmesti galimybės, kad vėl bus imtos taikyti izoliavimo priemonės, nes jau dabar matome naujus COVID-19 protrūkius daugelyje ES valstybių narių. Tokiomis aplinkybėmis kyla pavojus, kad maisto ir materialinį nepriteklių patiriančių asmenų skaičius augs ir teks imtis papildomų veiksmų reaguoti į socialines COVID-19 pandemijos pasekmes, siekiant žtikrinti socialiai sąžiningą ekonomikos atsigavimą laikantis Europos socialinių teisių ramsčio dokumento.
[6]2020m. gegžės 27d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr.1311/2013[7], ir leido panaudoti papildomus išteklius, kad būtų galima padėti valstybėms narėms įپ COVID-19 pandemijos sukeltą krizę ir parengti socialinį ir atsparų ekonomikos atsigavimą. Todėl biudžetiniams įsipareigojimams iš struktūrinių fondų pagal investicių į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslą 2020m., 2021m. ir 2022m. bus išimtinai skirta papildoma 58272800000EUR suma, kurią bus siekiama kuo skubiau panaudoti realiojoje ekonomikoje naudojantis turimomis 2014–2020m. sanglaudos politikos programų struktūromis.
Pranešėja mano, kad šiuos papildomus išteklius valstybėms narėms Komisija turėtų paskirstyti remdamasi naujausiais turimais objektyviais statistiniais duomenimis, susijusiais su santykine konkrečios valstybės narės gerove, ir statistiniais duomenimis, įskaitant duomenis apie lygybę, apie dabartinės krizės poveikio jos ekonomikai ir visuomenei, o ypač labiausiai skurstantiems asmenims, tokiems kaip benamiai ir nuo visuomenės atskirtose įstaigose gyvenantys asmenys, kurių valstybių narių statistikos įstaigos paprastai neįtraukia, mastą. Šiuo tikslu tinkami ir palyginami duomenys turėtų būti renkami įtraukiant nevyriausybines organizacijas, dirbančias skurdo ir socialinės atskirties srityje. Kad būtų atsižvelgta į krizės poveikio evoliuciją, išteklių paskirstymas turėtų būti peržiūrėtas 2021m., remiantis tokiu pačiu paskirstymo metodu ir naudojantis iki 2021m. spalio 19 d. surinktais naujausiais statistiniais duomenimis ir duomenimis apie lygybę.
Pranešėja pažymi, kad, siekiant veiksmingai švelninti COVID-19 protrūkio socialinį poveikį labiausiai skurstantiems asmenims ir nukrypstant nuo Reglamento Nr.1311/2013 92straipsnio 7dalies, kai tinkama, reikia, kad valstybės narės taip pat skirtų tam tikrą papildomų išteklių 岹į EPLSAF (š skirdamos lėšas ERPF ir ESF arba tų lėšų skyrimo metu). Be to, rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant fondą turėtų būti atsižvelgiama į lyčių aspektus pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį.
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Dalinis Reglamento (ES) Nr. 223/2014 keitimas dėl konkrečių kovos su COVID-19 krize priemonių nustatymo |
|||
Nuorodos |
– C9-0151/2020 – |
|||
Pateikimo EP data |
28.5.2020 |
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
EMPL 17.6.2020 |
|
|
|
ʰԱšėᲹ Paskyrimo data |
Lucia Ďuriš Nicholsonová 25.6.2020 |
|
|
|
Svarstymas komitete |
31.8.2020 |
21.9.2020 |
|
|
Priėmimo data |
1.10.2020 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
52 2 1 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Marc Angel, Dominique Bilde, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Andrea Bocskor, Milan Brglez, Sylvie Brunet, David Casa, Leila Chaibi, Margarita de la Pisa Carrión, Klára Dobrev, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Helmut Geuking, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Agnes Jongerius, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Radka Maxová, Kira Marie Peter-Hansen, Dragoș Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Monica Semedo, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Marie-Pierre Vedrenne, Marianne Vind, Maria Walsh, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Konstantinos Arvanitis, Brando Benifei, Marc Botenga, Samira Rafaela, Eugenia Rodríguez Palop |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
52 |
+ |
ECR |
Lucia Ďuriš Nicholsonová, Helmut Geuking, Elżbieta Rafalska, Beata Szydło, Margarita dela Pisa Carrión |
GUE/NGL |
Konstantinos Arvanitis, Marc Botenga, Leila Chaibi, Eugenia Rodríguez Palop |
ID |
Dominique Bilde, France Jamet, Elena Lizzi, Stefania Zambelli |
NI |
Daniela Rondinelli |
PPE |
Andrea Bocskor, David Casa, Jarosław Duda, Rosa Estaràs Ferragut, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Miriam Lexmann, Dennis Radtke, Eugen Tomac, Romana Tomc, Maria Walsh, Tomáš Zdechovský |
Renew |
Atidzhe Alieva-Veli, Sylvie Brunet, Radka Maxová, Dragoș Pîslaru, Samira Rafaela, Monica Semedo, Marie-Pierre Vedrenne |
S&D |
Marc Angel, Brando Benifei, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Klára Dobrev, Estrella Durá Ferrandis, Heléne Fritzon, Alicia Homs Ginel, Agnes Jongerius, Manuel Pizarro, Marianne Vind |
Verts/ALE |
Katrin Langensiepen, Kira Marie Peter-Hansen, Mounir Satouri, Tatjana Ždanoka |
2 |
- |
ID |
Nicolaus Fest, Guido Reil |
1 |
0 |
Renew |
Abir Al-Sahlani |
Sutartiniai ženklai:
+:ž
-:š
0:ܲė
- [1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
- [2] 2020m. kovo 30d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus ų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr.1301/2013, (ES) Nr.1303/2013 ir (ES) Nr.508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicių iniciatyva) (OLL99, 2020331, p.5).
- [3] 2020m. balandžio 23d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/558, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr.1301/2013 ir (ES) Nr.1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicių fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (OLL130, 2020424, p.1).
- [4] 2014m. kovo 11d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (OLL72, 2014312, p.1).
- [5] OLL130, 2020424, p.7.
- [6] .
- [7] Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr.1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020m. daugiametė finansinė programa (OL L347, 20131220, p.884).