Ϸվ

Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0272/2023Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0272/2023

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl padėties Nikaragvoje

12.6.2023-()

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Leopoldo López Gil, Gabriel Mato
PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijosRC-B9-0272/2023

ʰdzū:
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga:
B9-0272/2023
Pateikti tekstai :
B9-0272/2023
Debatai :
Priimti tekstai :

9‑0272/2023

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje

()

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2021m. gruodžio 16d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje[1], 2022m. birželio 9d. rezoliuciją dėl naudojimosi teisingumu kaip represine priemone Nikaragvoje[2] ir 2022m. rugsėjo 22d. rezoliuciją dėl Nikaragvos, ypač vyskupo Rolando Álvarezo suėmimo[3],

atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus ir sprendimus dėl ribojamųjų priemonių kovojant prieš šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą Nikaragvoje, ypač į 2022m. sausio 10d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/24, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2019/1720 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje[4], ir 2019m. spalio 14d. Tarybos reglamentą (ES) 2019/1716 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje[5],

atsižvelgdamas į Susitarimą, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija (toliau– ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimas)[6],

atsižvelgdamas į JT visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

atsižvelgdamas į 2022m. spalio 10d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl naujausių diplomatinių pokyčių ir į Vyriausiojo įgaliotinio atstovo spaudai 2023m. vasario 10d. pareiškimą dėl politinių kalinių išleidimo į laisvę ir 2023m. vasario 16d. pareiškimą dėl politinių oponentų pilietybės panaikinimo,

atsižvelgdamas į 2023m. kovo 2d. JT žmogaus teisių ekspertų grupės ataskaitą dėl Nikaragvos,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.kadangi nuo 2018m. Nikaragvos režimas sistemingai, pakartotinai ir savavališkai kalina, persekioja ir baugina kandidatus į prezidentus, opozicijos lyderius ir religinius – visų pirma Romos katalikų bažnyčios – vadovus, taip pat studentų ir kaimo vietovių lyderius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės organizacijas, verslo atstovus ir įvairius kitus kritišką nuomonę šalyje reiškiančius asmenis; kadangi padėtis Nikaragvoje ir toliau blogėja;

B.kadangi nuo 2018m. Nikaragvoje įsigalėjo valstybės represijų sistema, kuriai būdingas sisteminis nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus, valstybės institucijų prastėjimas, teisinės valstybės padėties blogėjimas ir vykdomosios valdžios bei teisminių institucijų tarpusavio nuolaidžiavimas;

C.kadangi 2023m. vasario 9d. Nikaragvos režimas deportavo 222 politinius kalinius, įskaitant žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, ir už „tėvynės išdavystę“ iš jų atėmė Nikaragvos pilietybę; kadangi dar po savaitės Nikaragvos režimas atėmė pilietybę iš dar 94 disidentų ir konfiskavo jų nuosavybę;

D.kadangi nuo to laiko Nikaragvos režimas negailestingai persekioja politinių disidentų teisininkus, imasi prieš juos baudžiamojo persekiojimo priemonių ir jau panaikino iki 25 teisininkų licencijas;

E.kadangi savavališkas politinių disidentų ir žmogaus teisių gynėjų areštas šioje šalyje tebėra įprastas dalykas; kadangi, remiantis JT duomenimis, visai neseniai, 2023m. gegužėsmėn., dėl politinių priežasčių savavališkai areštuota iki 63 asmenų; kadangi režimas taip pat išplėtojo naujų formų represijas – teismus vykdo „skubos tvarka“, o tai yra dar vienas teismų sistemos bendrininkavimo su režimu įrodymas;

F.kadangi prieš Katalikų bažnyčią, 2018m. atlikusią svarbų Nacionalinio dialogo tarpininkės vaidmenį ir nuolat raginusią Nikaragvoje vykdyti ramų ir protingą dialogą, Nikaragvos režimo rankomis vykdoma vis daugiau išpuolių ir represijų; kadangi vyskupas R. Álvarez tebėra kalinamas, nepaisant daugybės raginimų išleisti jį į laisvę; kadangi 2023m. kovo 12d. Nikaragvos režimas paskelbė nutrauksiąs ryšius su Vatikanu; kadangi Vatikanas, reaguodamas į tai, nusprendė uždaryti savo ambasadą;

G.kadangi 2023m. kovo2d. JT žmogaus teisių ekspertų grupė paskelbė savo išvadas, kad plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus, prilygstančius nusikaltimams prieš žmoniją, Nikaragvos vyriausybė vykdo prieš civilius gyventojus dėl politinių priežasčių ir kad prie įtariamo piktnaudžiavimo atvejų priskirtinos neteisminės egzekucijos, savavališki sulaikymai, kankinimai, savavališkas pilietybės ir teisės likti savo šalyje atėmimas;

H.kadangi nuo 2018m. Ortegos-Murillo režimas uždarė daugiau kaip 3000 pilietinių organizacijų;

I.kadangi Nikaragva ir Rusija yra artimos sąjungininkės; kadangi nuo neteisėto, neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios Ortegos-Murillo režimas priimant JT rezoliucijas sistemiškai rėmė Rusijos režimą; kadangi 2023m. balandžio 19d. per oficialų vizitą į Nikaragvą Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas padėkojo Nikaragvos režimui už tai, kad šis parėmė Rusijos kandidatūrą užimti stebėtojos postą tiek Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijoje (CELAC), tiek Centrinės Amerikos integracijos sistemoje; kadangi Rusija remia Nikaragvą karine įranga ir toliau dislokuoja Rusijos karius šioje šalyje, o tai yra akivaizdus Ortegos-Murillo ir V.Putino režimų stiprių ryšių ir abipusės pagalbos įrodymas;

J.kadangi Nikaragvos režimas priėmė nepagrįstą sprendimą išsiųsti ES delegacijos Nikaragvoje vadovą ir nutraukti diplomatinius ryšius su Nyderlandų Karalyste; kadangi ES į tai reagavo tokiu pačiu būdu – paskelbė Nikaragvos Respublikos misijos ES vadovą persona non grata;

1.kuo griežčiausiai smerkia tebesitęsiančias negailestingas represijas prieš Nikaragvos žmones, kurioms vadovauja Ortegos-Murillo režimas, ir pakartoja, kad toliau nuolat ir tvirtai palaiko Nikaragvos žmones;

2.pakartoja, kad įtraukus ir prasmingas nacionalinis dialogas turėtų būti būdas taikiai išspręsti gilią politinę krizę Nikaragvoje; apgailestauja dėl nuolatinio Nikaragvos režimo atsiribojimo ir nenoro pradėti tokį procesą; pažymi, kad laisvų, sąžiningų ir skaidrių rinkimų surengimas, teisinės valstybės ir laisvių atkūrimas bei represijų ir baimės nutraukimas, savavališkai įkalintų politinių kalinių paleidimas, savavališkai panaikintų politinių partijų teisinio statuso atkūrimas, tremtinių grąžinimas netaikant jokių išimčių ir suteikiant visas garantijas, taip pat tarptautinių žmogaus teisių institucijų sugrąžinimas į šalį yra esminės ir būtinos bet kokio dialogo su Nikaragvos režimu sąlygos; ragina ES ir jos valstybes nares prisidėti prie dabartinių ir būsimų pilietinės visuomenės pastangų sukurti sąlygas dialogui, vedančiam prie demokratinės pertvarkos, laikantis 2019m. kovomėn. susitarimų nuostatų;

3.smerkia 2023m. vasariomėn. įvykdytą politinių kalinių ištrėmimą ir jų pilietybės panaikinimą, kuriais akivaizdžiai pažeidžiamas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 15 straipsnis, pagal kurį yra saugoma kiekvieno žmogaus teisė į pilietybę ir draudžiama ją savavališkai atimti;

4.smerkia Nikaragvoje nuo 2023m. vasariomėn., kai buvo deportuoti 222 kaliniai, tebesitęsiančius nepagrįstus sulaikymus ir tai, kad nesuteikiamos garantijos į teismą, o politiniai kaliniai nuteisiami neteisėtai; reiškia susirūpinimą dėl manipuliavimo baudžiamąja teise ir teisingumo sistemos naudojimo kaip priemonės kriminalizuoti naudojimąsi pilietinėmis ir politinėmis teisėmis;

5.griežtai smerkia tai, kad Nikaragvos valdžios institucijos savavališkai panaikina teisininkų teisinės veiklos licencijas; pabrėžia, kad tai dar labiau blogina ir taip prastą teisinės valstybės padėtį ir tinkamo proceso garantijas; atkreipia dėmesį į naudojimąsi teismais kaip priemone ir teisėjų bendrininkavimą šiuo atžvilgiu; pakartoja savo raginimą nedelsiant įtraukti Nikaragvos teisėjus ir prokurorus į asmenų, kuriems ES taiko sankcijas, sąrašą ir išplėsti asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, į jį įtraukiant Danielį Ortegą ir jo artimos aplinkos asmenis;

6.pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka pilietinė visuomenė, žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir Romos katalikų bažnyčios nariai Nikaragvoje;

7.ragina besąlygiškai paleisti į laisvę visus politinius kalinius ir disidentus, ypač vyskupą R.Álvarezą;

8.ragina Nikaragvos režimą nedelsiant sudaryti sąlygas grįžti į šalį tarptautinėms organizacijoms, įskaitant Amerikos šalių žmogaus teisių komisiją ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, kad būtų galima stebėti žmogaus teisių padėtį šioje šalyje;

9.pakartotinai ragina Nikaragvos režimą įgyvendinti 2022m. kovo 31d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr.49/3, kuria vienų metų laikotarpiui įsteigiama žmogaus teisių ekspertų grupė, kuri prižiūrėtų patikimus, nešališkus ir išsamius tyrimus, saugotų įrodymus ir užtikrintų atskaitomybę už sunkius pažeidimus, padarytus nuo 2018m.; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad ekspertų grupė sugebėjo įvykdyti jai duotus įgaliojimus ir 2023m. kovo 2d. paskelbė savo ataskaitą; pabrėžia ataskaitoje padarytas išvadas, kad plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus, prilygstančius nusikaltimams prieš žmoniją, prieš civilius gyventojus vykdo Nikaragvos vyriausybė; ragina ES valstybes nares ir JT Saugumo Tarybą atsižvelgiant į minėtas išvadas pagal Romos statuto 13 ir 14 straipsnius per Tarptautinį baudžiamąjį teismą pradėti oficialų Nikaragvos ir Danielio Ortegos tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui;

10.ragina Nikaragvos režimą nutraukti savavališką nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės organizacijų uždarymą ir atkurti teisėtumo statusą visoms savavališkai uždarytoms organizacijoms, politinėms partijoms, religinėms organizacijoms, žiniasklaidos asociacijoms ir žiniasklaidos priemonėms, universitetams ir žmogaus teisių organizacijoms, taip pat grąžinti visą nepagrįstai atimtą jų nuosavybę, turtą, dokumentus ir įrangą ir atkurti jų teisėtą teisinį statusą;

11.smerkia tai, kad Nikaragvos režimas besąlygiškai palaiko Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; pabrėžia, kad Nikaragva yra viena iš artimiausių Rusijos sąjungininkių šiame regione ir kad ji naudojasi Rusijos karine pagalba tolesnėms represijoms prieš savo gyventojus vykdyti;

12.ragina Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę, rengiančią ES ir CELAC valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą, į šį renginį nekviesti Ortegos-Murillo režimo atstovų; ragina Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę įsipareigoti paskelbti pareiškimą, kuriame būtų pareikalauta Nikaragvoje deramai gerbti žmogaus teises ir būtų pateiktos demokratijos kūrimo šalyje veiksmų gairės;

13.ragina ES išorės veiksmais ir dialogu toliau teikti prioritetą demokratijos, teisinės valstybės, lygybės ir žiniasklaidos laisvės skatinimui ir kartu su tarptautine bendruomene stengtis apsaugoti dialogą, demokratiją ir žmogaus teises Nikaragvoje; prašo ES delegacijos Nikaragvoje atidžiai stebėti šalyje vykstančius pokyčius, įskaitant teismo procesų stebėjimą ir kalinčių arba namų arešto sąlygomis laikomų opozicijos lyderių ir vyriausybės kritikų lankymą; ragina Komisiją užtikrinti, kad teikiant jos bendradarbiavimo pagalbą būtų didinama parama pilietinei visuomenei, ypač žmogaus teisių gynėjams, ir kad ji jokiu būdu neprisidėtų prie Nikaragvos valdžios institucijų šiuo metu vykdomos represinės politikos;

14.primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą, Nikaragva turi laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų ir juos įtvirtinti; pakartoja savo reikalavimą, kad, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, turi būti taikoma asociacijos susitarimo demokratinė sąlyga;

15.prašo Pirmininkų sueigos leisti siųsti faktų nustatymo misiją padėčiai Nikaragvoje stebėti;

16.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei, Vatikanui ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

Atnaujinta: 2023 m. birželio 14 d.
Teisinė informacija-Privatumo politika