Ϸվ

Transatlantiniai santykiai. JAV ir Kanada

ES, JAV ir Kanada vadovaujasi tomis pačiomis demokratijos vertybėmis, pripažįsta žmogaus teises, teisinės valstybės principus ir ekonominės bei politinės laisvės vertybes, joms taip pat svarbūs tie patys užsienio politikos ir saugumo klausimai. ES ir toliau prioritetu laiko glaudų bendradarbiavimą su JAV ir Kanada bei strateginius santykius su jomis.

ES ir JAV politinis dialogas

Glaudus Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimas ir strateginiai santykiai grindžiami bendra istorija ir bendromis demokratinėmis vertybėmis. Jie labai svarbūs abiejų partnerių saugumui ir gerovei. ES ir JAV glaudžiai bendradarbiauja tam tikrose užsienio politikos srityse ir tam tikrų geografinių zonų klausimais, kaip antai saugumas, bendradarbiavimas energetikos ir technologijų srityse, kovos su terorizmu, Rusijos, Ukrainos, Vakarų Balkanų ir Artimųjų Rytų klausimai.

2023m. spalio 20d. Vašingtone įvykęs paskiausias ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas suteikė galimybę peržiūrėti transatlantinę partnerystę, įskaitant bendrą įsipareigojimą remti Ukrainą. Vadovai taip pat pabrėžė prekybos ir investicijų svarbą bei aptarė, kaip išspręsti likusius klausimus. Aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje jie priėmė .

2024m. balandžiomėn. Levene (Belgija) įvyko šeštasis ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybos, įsteigtos ankstesniame 2021m. birželiomėn. ES ir JAV , posėdis. Prekybos ir technologijų taryba– tai dviejų partnerių forumas, kuriame jos derina savo požiūrius į pagrindinius pasaulinės prekybos, ekonomikos ir technologijų klausimus. 2023m. kovo 10d. JAV Prezidentas Joe Biden ir Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pasirašė , kuriame aptariamos bendros pastangos nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą ir bendradarbiavimas kuriant žaliąją ateities ekonomiką.

2023m. gruodžio 13d. Europos Parlamentas priėmė savo paskiausią rekomendaciją dėl ES ir JAV santykių, kurioje abi šalys raginamos stiprinti daugiašališkumą ir bendradarbiauti siekiant bendrų užsienio politikos, saugumo, ekonomikos ir besiformuojančių technologijų tikslų.

Tarpparlamentinis dialogas. Transatlantinis teisės aktų leidėjų dialogas

Nuo 1972m. palaikomi Parlamento ir JAV Kongreso santykiai buvo atnaujinti ir institucionalizuoti 1999m. įsteigus Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą (TTALD). Vykdant šį dialogą Europos Parlamento ir JAV Atstovų Rūmų nariai du kartus per metus susitinka tarpparlamentiniuose susitikimuose, kurie pakaitomis rengiami Europoje ir JAV. Dialogo posėdžiuose dalyvaujantys teisės aktų leidėjai keičiasi nuomonėmis abiem pusėms svarbiais politiniais klausimais, tokiais kaip, be kita ko, prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas, užsienio politikos iššūkiai bei saugumas ir gynyba. Transatlantinio politinio dialogo svarba yra labai didelė, turint mintyje Kongreso atsakomybę teisėkūros srityje ir galią suteikiant leidimus JAV intervencijoms į pasaulines krizes, taip pat formuojant JAV dalyvavimą pasaulinio valdymo institucijose. 88-asis ES ir JAV Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo tarpparlamentinis susitikimas surengtas 2024m. balandžiomėn. Briuselyje. Buvo aptartos šios temos: transatlantinis ekonominis saugumas, Prekybos ir technologijų taryba, didesnė konkurencija su Kinija, Europos gynybos iniciatyvos, NATO plėtra, transatlantinė parama Ukrainai, sankcijų koordinavimas, įskaitant galimą įšaldyto Rusijos turto panaudojimą, ir Rusijos pagrobtų Ukrainos vaikų padėtis. Baigiantis susitikimui paskelbtas bendras pareiškimas.

ES ir JAV ekonominiai santykiai

ES ir JAV yra pasaulio lyderės. 2022m. JAV buvo didžiausia pasaulio ekonomika: jai teko 25proc. pasaulio BVP ir 8proc. pasaulio prekių eksporto.

ES bendradarbiauja su JAV siekdama šalinti dvišalės prekybos kliūtis, įskaitant D.Trumpo administracijos metu nustatytas kliūtis, visų pirma pasitelkiant Prekybos ir technologijų tarybą. 2021m. rugsėjomėn. inauguravus Prekybos ir technologijų tarybą, JAV ir ES pradėjo konkrečius dialogus dėl interneto platformų ir didžiųjų technologijų (įskaitant dirbtinį intelektą ir duomenų srautus) įmonių atsakomybės, siekdamos bendradarbiauti sąžiningo apmokestinimo ir rinkos iškraipymo klausimais ir parengti bendrą požiūrį į ypatingos svarbos technologijų apsaugą. 2023m. kovomėn. pradėtas dialogas dėl švarios energijos paskatų siekiant koordinuoti ES ir JAV paskatų programas. Juo siekiama, kad šios programos papildytų viena kitą, jis taip pat bus įtrauktas į Prekybos ir technologijų tarybos veiklą.

Nuo 2022m. spaliomėn. ES ir JAV infliacijos mažinimo akto darbo grupė taip pat siekia nustatyti iššūkius derinant požiūrius į tiekimo grandinių, gamybos ir inovacijų stiprinimą bei užtikrinimą abiejose Atlanto pusėse. Todėl pradėtos derybos dėl tikslinio susitarimo dėl svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų, siekiant sudaryti sąlygas įtraukti ES išgautas arba perdirbtas svarbiausiąsias naudingąsias iškasenas vertinant atitiktį netaršių transporto priemonių mokesčio kredito reikalavimams pagal JAV infliacijos mažinimo aktą.

ES ir JAV, siekdamos išeiti iš dar vienos aklavietės, susidariusios JAV nustačius muitų tarifus plieno ir aliuminio importui pagal Prekybos plėtros akto 232skirsnį (importas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui), susitarė laikinai panaikinti 232skirsnio muitų tarifus istoriniam ES plieno ir aliuminio eksporto kiekiui. Abu blokai taip pat susitarė siekti susitarimo, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos mažinti plieno ir aliuminio pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat spręsti perteklinių pajėgumų šiose pramonės šakose problemą, kylančią dėl su rinka nesusijusios praktikos kai kuriose šalyse. 2023m. spaliomėn. įvykusiame ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime abi šalys pareiškė, kad padaryta esminė pažanga siekiant nustatyti su rinka nesusijusių perteklinių pajėgumų šaltinius ir kad jos tikisi per ateinančius du mėnesius toliau daryti pažangą.

2022m. JAV buvo svarbiausia ES eksporto paskirties vieta, į šią šalį buvo nukreipta 19,8proc. viso ES prekių eksporto (palyginti su 9proc. eksporto į Kiniją). JAV buvo antra pagal dydį ES importo partnerė– ji tiekė 11,9proc. į ES importuojamų prekių. Po to, kai ES eksportas į JAV 2022m. pasiekė rekordinį lygį– 509,4mlrd.EUR, 2023m. jis sumažėjo 1,3proc. ir jo suma siekė 502,372mlrd.EUR. 2022m. importuojamų iš JAV prekių suma buvo didelė– 358,7mlrd.EUR, tačiau 2023m. ji sumažėjo 3,6proc. iki 346,254mlrd.EUR. 2023m. ES prekybos su JAV perteklius padidėjo 6,6mlrd.EUR ir siekė 156,118mlrd.EUR sumą (tačiau ji vis dar mažesnė nei rekordinė pertekliaus suma 2021m.– 165,962mlrd.EUR).

JAV yra pagrindinė ES partnerė tarptautinės prekybos paslaugomis srityje. Abiejų teritorijų ekonomika sudaro daugiau kaip 40proc. pasaulio BVP ir daugiau kaip 40proc. pasaulinės prekybos prekėmis ir paslaugomis. Tačiau nuo 2016m. prekybos balansas pasikeitė ir 2022m. ES prekybos paslaugomis deficitas pasiekė 96,9mlrd.EUR.

ES ir JAV yra didžiausios viena kitos investuotojos, o bendros JAV investicijos ES yra keturis kartus didesnės nei visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. ES investicijos JAV yra maždaug 10 kartų didesnės nei bendros ES investicijos Indijoje ir Kinijoje. Tačiau pastaraisiais metais būta tam tikrų neigiamų tendencijų: 2018m. investicijų srautai tiek iš JAV į ES, tiek iš ES į JAV, o 2021m. ir 2022m. iš JAV į ES buvo neigiami. Dėl to pasikeitė sukauptų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) balansas, kuris 2022m. rodė 203,33mlrd.EUR ES perteklių, palyginti su 33,771mlrd.EUR ES pertekliumi 2021m. Iš skaičiavimų matyti, kad ES bendrovės, veikiančios JAV teritorijoje, ir JAV bendrovės, vykdančios veiklą ES teritorijoje, sukuria darbo vietas daugiau kaip 14 milijonų žmonių.

ES ir Kanados politinis dialogas

Kanada yra viena iš seniausių ir artimiausių Europos Sąjungos partnerių. ES ir Kanados bendradarbiavimas, grindžiamas bendromis vertybėmis, ilga glaudaus bendradarbiavimo istorija ir tvirtais žmonių tarpusavio ryšiais, per pastaruosius kelerius metus buvo gerokai sustiprintas.

Praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje užmegzti ekonominiai dvišaliai santykiai vystėsi ir ilgainiui tapo tvirta strategine partneryste. ES ir Kanada glaudžiai bendradarbiauja spręsdamos pasaulinius uždavinius, pavyzdžiui, klimato kaitos, energetinio saugumo ir regioninio stabilumo klausimus, ir yra tvirtos partnerės G7 ir G20 forumuose.

ES ir Kanada ryžtingai reagavo į neišprovokuotą ir žiaurią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, taikydamos suderintas sankcijas ir teikdamos Ukrainai visapusišką– saugumo, finansinę, materialinę ir humanitarinę– paramą.

Kanada padėjo padidinti ES energijos tiekimo saugumą ir nutraukti ES priklausomybę nuo Rusijos energijos, o ES atliko nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant nuoseklų ir stabilų COVID-19 vakcinų tiekimą Kanadai. Ankstyvaisiais skiepijimo etapais dauguma Kanadoje platinamų vakcinų buvo atvežtos iš ES įsikūrusių gamyklų.

Kanada reguliariai dalyvauja ES ir nuo 2005m. dalyvavo 24-iose ES . Kanada buvo oficialiai projektuose karinio mobilumo srityje (2021m. gruodžiomėn.) ir projekte „“.

(SPS), kuris pakeitė yra išsamus politinis susitarimas, kuriuo siekiama gerinti , įskaitant tarptautinę taiką ir saugumą, kovą su terorizmu, krizių valdymą, jūrų saugumą, pasaulinį valdymą, energetiką, transportą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, sveikatą, aplinką, klimato kaitą ir Arkties regioną.

Per 2016m. spalio 30d. ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimą Kanada ir ES pasirašė strateginės partnerystės susitarimą, kuriam 2017m. vasariomėn. pritarė Parlamentas. Daug susitarimo dalių laikinai taikomos nuo 2017m. balandžio 1d. Norint, kad susitarimas būtų visapusiškai taikomas, jį turi ratifikuoti visos valstybės narės ( laukiama, kad jį ratifikuotų Italija, Prancūzija ir Airija).

2022m. kovo 23d. Kanados Ministras Pirmininkas Justin Trudeau 𾱱ė į Europos Parlamento plenarinio posėdžio Briuselyje narius ir pasmerkė „Putino nusikalstamą invaziją į suverenią, nepriklausomą ir demokratinę Ukrainą“, taip pat pabrėžė, kad NATO ir ES yra ryžtingos ir vieningos kaip niekada iki šiol. 2022m. gegužės 16d. Briuselyje įvyko trečiasis ES ir Kanados jungtinio ministrų komiteto posėdis, kuriam pirmininkavo Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josep Borrell ir Kanados užsienio reikalų ministrė Mélanie Joly (žr.). 2023m. kovo 6–8d. Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen į Kanados parlamento bendro posėdžio narius ir susitiko su Ministru Pirmininku J.Trudeau. Jų daugiausia dėmesio buvo skirta Ukrainai, kovai su dezinformacija, klimatui, tvariai energetikai ir žaliavoms, ekonomikai ir technologijoms, moksliniams tyrimams ir lyčių lygybei.

2023m. kovo 9d. Briuselyje įvyko , kuriame dalyvavo vyresnieji pareigūnai ir kurio metu, be kita ko, buvo priimta dėl ES ir Kanados santykių. Pastarojo meto ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko 2023m. lapkričio 23–24d. Sent Džonso mieste Niufaundlande (Kanada). Buvo aptarti tokie klausimai, kaip konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir tolesnė parama Ukrainai. Vadovai taip pat paskelbė, kad baigtos derybos, kurios buvo vykdomos Kanadai siekiant tapti programos „Europos horizontas“ asocijuotąja šalimi, ir kad pradedamas įgyvendinti ES ir Kanados žaliasis aljansas, Europos Komisijos ir Kanados vandenilio veiksmų planas bei ES ir Kanados skaitmeninė partnerystė (žr.).

Tarpparlamentinis dialogas

Jau daugiau kaip 40 metų Europos Parlamento nariai ir jų kolegos iš Kanados kasmet susitinka pakaitomis ES ir Kanadoje vykstančiuose , kad aptartų politinius įvykius Kanadoje ir ES ir pasikeistų nuomonėmis abiem pusėms rūpimais klausimais, pavyzdžiui, prekybos, klimato kaitos ir migracijos srityse.

2023m. birželiomėn. Briuselyje vykusiame 42-ajame tarpparlamentiniame susitikime buvo nagrinėjami prekybos ir ES ir Kanados bendradarbiavimo dirbtinio intelekto reglamentavimo, energetikos, užsienio šalių kišimosi, saugumo bei gynybos srityse klausimai (žr.bendrą pareiškimą). Parlamento Delegacijos ryšiams su Kanada nariai visus metus reguliariai susitinka su suinteresuotaisiais subjektais, kad pasirengtų minėtiems tarpparlamentiniams susitikimams. Pastarojo meto susitikimai buvo skirti ES ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) įgyvendinimui per penkerius metus, svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų tiekimo saugumui bei Kanados ir JAV santykiams. 2024m. sausio 17d. Europos Parlamentas priėmė DZܳą dėl IEPS įgyvendinimo.

ES ir Kanados ekonominiai santykiai

Sudarius labai pagerėjo ES ir Kanados , buvo atvertos rinkos viena kitos , įskaitant viešuosius pirkimus. IEPS taip pat suteikė galimybių tvariam augimui, o jo Prekybos ir darnaus vystymosiskyriuje bei vykdytuose , įskaitant nuolatinį Pilietinės visuomenės forumą, atsispindėjo bendros vertybės. IEPS yra pirmas ES dvišalis ekonominis susitarimas, kuriame numatyta speciali investicinių teismų sistema, skirta investuotojų ir valstybių investiciniams ginčams spręsti.

Dokumentas buvo pasirašytas ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikime 2016m. spalio 30d., o 2017m. vasario 15d. jam pritarė Parlamentas. Į ES kompetencijos sritį patenkančios nuostatos laikinai taikomos nuo 2017m. rugsėjomėn. Tam, kad IEPS būtų visapusiškai taikomas, jį dar turi ratifikuoti 10 ES valstybių narių.

2024m. vasario 9d. Briuselyje įvykusiame Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis ir Kanados eksporto skatinimo, tarptautinės prekybos ir ekonominės plėtros ministrė Mary Ng paskelbė, be kita ko, apie sutarimą dėl aiškinimo investicijų srityje ir techninio lygmens derybų dėl taisyklių, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms spręsti investicinius ginčus, užbaigimą.

2021m. birželiomėn. ES ir Kanada pasirašė , kad būtų toliau daroma pažanga integruojant žaliavų vertės grandines ir stiprinamas šalių bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų, taip pat aplinkosaugos, socialinių ir valdymo kriterijų bei standartų srityse.

Tiek Kanada, tiek ES nukentėjo nuo JAV muitų tarifų, 2018m. nustatytų plienui ir aliuminiui, ir jos sutarė, kad šie muitų tarifai nebuvo nei ekonomiškai pagrįsti, nei suderinami su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis. ES ir Kanada kartu su kitais taisyklėmis grindžiamos prekybos tvarkos gynėjais sustiprino savo dialogą prekybos klausimais.

2016–2022m. ES ir Kanados prekyba prekėmis padidėjo 66proc., o ES ir Kanados prekyba paslaugomis išaugo 46proc., t.y. daugiausia iš visos kitos ES prekybos su ES nepriklausančiais partneriais.

2022m. ES buvo (ji atsiliko tik nuo JAV) ir jos prekyba su Kanada sudarė 8,2proc. viso bendro Kanados prekių eksporto ir importo. 2023m. ES į Kanadą eksportavo prekių už 48,88mlrd.EUR ir importavo Kanados prekių už 27,7mlrd.EUR. 2022m. tarp ES tarptautinių eksporto partnerių Kanada užėmė 12-ą vietą. Pagrindinės prekės, kuriomis tarpusavyje prekiauja partnerės, yra, be kita ko, mašinos, mineraliniai produktai, transporto įranga ir cheminės medžiagos.

Svarbią ES ir Kanados prekybos santykių dalį sudaro prekyba paslaugomis. 2022m. ES paslaugų eksporto į Kanadą vertė padidėjo 43proc. iki 26,4mlrd.EUR ir ES paslaugų importo iš Kanados vertė taip pat išaugo 43proc. iki 19,1mlrd.EUR. Be kitų paslaugų, ES ir Kanada dažnai prekiauja transporto, kelionių, draudimo ir ryšių paslaugomis.

Atsižvelgiant į TUI, ES ir Kanada į viena kitos ekonomiką investavo beveik vienodas sumas. ES yra antra pagal dydį Kanados partnerė abipusių tiesioginių investicijų srityje (ji atsilieka tik nuo JAV). Kanados sukauptos TUI Europos Sąjungoje 2021m. padidėjo 12proc., o 2022m.– 6proc., o ES sukauptos investicijos Kanadoje 2021m. išaugo 12proc., o 2022m.– 3proc.

Tuula Turunen / Fernando Garcés de los Fayos