Solidarumo fondas
Europos Sąjungos solidarumo fondas suteikia galimybę ES finansiškai remti valstybę narę, stojimo derybose dalyvaujančią šalį ar regioną įvykus didelei gaivalinei nelaimei.
Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175straipsnio trečia pastraipa ir 212straipsnio 2dalis, Tarybos reglamentas (EB) Nr.2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr.661/2014 ir (ES)2020/461, kuriais iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr.2012/2002.
Tikslai
Europos Sąjungos solidarumo fondas suteikia galimybę ES veiksmingai remti valstybės narės ar stojimo derybose dalyvaujančios šalies pastangas pašalinti didelės gaivalinės nelaimės arba didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos padarinius.
Solidarumo fondas nėra greito reagavimo į konkrečias ekstremaliąsias situacijas ar gaivalines nelaimes priemonė. Jis atlieka neatidėliotinos pagalbos rezervo vaidmenį.
Solidarumo fondas yra pagrindinė ES priemonė, skirta atsigavimui po gaivalinių nelaimių remti, ir jis yra ES solidarumo išraiška. Jis suteikia ES galimybę teikti veiksmingą paramą ES valstybei narei (arba šaliai kandidatei), kad ji galėtų kovoti su didelės gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, potvynio, miškų gaisrų, žemės drebėjimo, audros ar sausros, padariniais. Nuo 2020m. iš Solidarumo fondo taip pat teikiama parama didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos, atvejais. Kadangi su klimato kaita susiję ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir gaivalinės nelaimės dažnėja ir sunkėja, vis labiau pripažįstama Solidarumo fondo svarba.
ܻžٲ
Solidarumo fondas įsteigtas 2002m. kaip atsakas į katastrofiškus potvynius, nuniokojusius Vidurio Europą tų metų vasarą. Nuo to laiko pagal jį teikta parama daugiau kaip130 kartų. Iki šiol iš Solidarumo fondo paramą gavo 24 valstybės narės (ir Jungtinė Karalystė) ir trys šalys kandidatės (Albanija, Juodkalnija ir Serbija) ir iš viso išmokėta daugiau kaip 8,2mlrd.EUR.
Nuo 2021m. Solidarumo fondas ir neatidėliotinos pagalbos rezervas finansuojami kaip viena priemonė, kuri vadinama solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervu (SEAR). Didžiausias metinis SEAR biudžetas yra 1,2mlrd.EUR (2018m. kainomis).
2024m. vasariomėn. buvo peržiūrėta 2021–2027m. daugiametė finansinė programa, suteikiant papildomą finansavimą naujiems ir kylantiems iššūkiams, su kuriais susiduria ES, spręsti. Atlikus šią peržiūrą didžiausias metinis SEAR biudžetas bus padidintas 1,5mlrd.EUR. Šiuo padidinimu siekiama sustiprinti ES pajėgumą reaguoti į krizes ir ekstremaliąsias situacijas.
ĮⱹԻ徱Ծ
Solidarumo fondo parama– tai dotacija, kuria fondas papildo valstybės paramos gavėjos viešąsias išlaidas ir kuri skirta svarbiausioms neatidėliotinoms ir padėties atkūrimo priemonėms finansuoti siekiant sumažinti žalą, kuri iš esmės yra nedraustina. Tinkamos finansuoti skubios priemonės yra šios:
- nedelsiant atstatoma energijos, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų išleidimo, telekomunikacijų, transporto, sveikatos priežiūros ir švietimo infrastruktūra ir įrenginiai;
- suteikiamas laikinas būstas ir finansavimas gelbėjimo tarnyboms, kad būtų patenkinti nukentėjusių gyventojų poreikiai;
- nedelsiant stiprinama kultūros paveldo vietovių prevencinė infrastruktūra ir apsauga;
- valomos nelaimės ištiktos vietos, be kita ko, gamtinės zonos;
- teikiama skubi pagalba, įskaitant medicininę, gyventojams, nukentėjusiems nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, ir gyventojų apsauga nuo pavojaus nukentėti.
ES gali skirti finansinę pagalbą bet kuriai valstybei narei arba šaliai kandidatei, kuri jos prašo įvykus didelei gaivalinei nelaimei. Nukentėjusioji šalis turi pateikti paraišką per 12 savaičių nuo nelaimės. Tada Komisija įvertina paraišką ir pasiūlo finansinės pagalbos sumą.
Dotacijos skyrimo procedūra ir po to vykstanti biudžeto procedūra (Parlamento ir Tarybos patvirtinimas) gali trukti kelis mėnesius. Kai skiriami asignavimai, Komisija sudaro susitarimą su valstybe paramos gavėja ir skiria dotaciją.
2014m. atlikus reformą numatyta galimybė valstybėms narėms prašyti išankstinių mokėjimų, dėl kurių skyrimo, jei yra pakankamai lėšų, sprendimą priima Komisija. Didžiausia išankstinių mokėjimų suma yra 25proc. numatomos bendros finansinio įnašo iš Solidarumo fondo sumos ir gali būti ne didesnė kaip 100mln.EUR.
Valstybė paramos gavėja yra atsakinga už dotacijos panaudojimą ir panaudojimo auditą. Neatidėliotinoms priemonėms gali būti skiriamas finansavimas atgaline data, kad būtų padengtos nuo pirmosios nelaimės dienos atliktų darbų sąnaudos.
Neįmanoma priemonių finansuoti du kartus, o valstybė paramos gavėja privalo užtikrinti, kad iš Solidarumo fondo padengtos sąnaudos nebūtų dengiamos panaudojant kitas ES finansines priemones (visų pirma priemones, skirtas sanglaudos, žemės ūkio ar žuvininkystės politikai įgyvendinti).
Dotacija turi būti panaudojama per 18 mėnesių nuo skyrimo dienos. Valstybė paramos gavėja turi grąžinti nepanaudotą dotacijos dalį. Praėjus šešiems mėnesiams po šio 18 mėnesių laikotarpio pabaigos, ji Komisijai turi pateikti įgyvendinimo ataskaitą. Šiame dokumente išsamiai nurodomos išlaidos, kurios atitinka Solidarumo fondo paramos teikimo reikalavimus, taip pat visas kitas gautas finansavimas, įskaitant draudimo išmokas ir trečiųjų šalių išmokėtas kompensacijas. Jame taip pat turi būti nustatytos prevencinės priemonės, kurių imtasi arba siūloma imtis, įskaitant Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimą šiuo tikslu; patirtis, įgyta įvykus nelaimei ar susidarius ekstremaliajai situacijai, atitinkamų ES teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimo padėtis ir nurodyta bet kokia kita svarbi informacija apie taikytas prevencijos ir rizikos mažinimo priemones.
Europos Parlamento vaidmuo
Savo Parlamentas pabrėžė Solidarumo fondo, kaip pagrindinės priemonės, kurią taikydama ES gali reaguoti į dideles nelaimes, svarbą. Jis taip pat kritikavo tai, kad praeina nepagrįstai daug laiko, kol suteikiama pagalba nukentėjusiems regionams ar valstybėms narėms, ir paragino sutrumpinti tą laiką supaprastinant atitinkamas procedūras ir sudarant išankstinių mokėjimų galimybes (šios nuostatos buvo įtrauktos į naująjį 2013m. lieposmėn. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto). Į Komisijos pasiūlymą taip pat įtrauktos kitos Parlamento rekomendacijos, pavyzdžiui, dėl to, kad reikia aiškiau ir tiksliau apibrėžti nelaimės sąvoką ir Fondo lėšų panaudojimo sritį.
Savo Parlamentas pabrėžė „2014m. atliktos peržiūros svarbą, kadangi ją atlikus pavyko įveikti blokavimą Taryboje ir galiausiai atsižvelgta į ne kartą Parlamento pareikštus raginimus gerinti reagavimą ir didinti pagalbos veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai ir skaidriai reaguojama ir padedama nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams“.
Savo Parlamentas, atsižvelgdamas į būsimą reformą, paragino Komisiją:
- tęsti darbą siekiant supaprastinti ir paspartinti prašymų teikimo procedūrą valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas spartesnis reagavimas į nelaimes ir ekstremaliąsias situacijas;
- geriau atsižvelgti į regioninio masto nelaimes;
- įvertinti konkretų sausrų daromą poveikį ir į jį atsižvelgti būsimame reglamente;
- kuo daugiau dėmesio skirti regionams, kuriuose didelių ar regioninių gaivalinių nelaimių arba didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų rizika yra didžiausia, visų pirma atokiausiems regionams, saloms, kalnuotiems regionams ir didelio seisminio ar vulkaninio intensyvumo regionams, arba būsimoms visuomenės sveikatos krizėms;
- stiprinti ir supaprastinti ES solidarumo fondo ir Europos sanglaudos politikos fondų, taip pat Sąjungos civilinės saugos mechanizmo sinergiją (priemonė, kuria siekiama stiprinti valstybių narių ir 10 ES nepriklausančių šalių grupės bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, siekiant pagerinti nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas);
- nustatant projektų atitiktį reikalavimams labiau atsižvelgti į naujausius rizikos prevencijos principus ir į reglamentą įtraukti tobulinamojo atkūrimo koncepciją;
- įpareigoti paramą gaunančias šalis informuoti piliečius apie teikiamą ES finansinę paramą.
Parlamentas mano, kad ateityje gali prireikti iš naujo įvertinti ES solidarumo fondo biudžetą, siekiant užtikrinti, jog biudžetas būtų pakankamai didelis, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į dideles ir regionines gaivalines nelaimes ir didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas.
taip pat atkreipiamas dėmesys į poreikį reformuoti Solidarumo fondą. Parlamentas ragina geriau reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduria ES salos, ir pabrėžia, kad reikia tobulinti ES solidarumo fondą, kad jis būtų pritaikytas prie tokių grėsmių kaip gaivalinės nelaimės ar klimato kaitos poveikis.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Regioninės plėtros komiteto interneto svetainėje.
Kelly Schwarz